Telesforas Kulakauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Telesforo Kulakausko pieštas Liudo Giros portretas

Telesforas Kulakauskas (1907 m. rugsėjo 7 d. Klykoliai – 1977 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius) – Lietuvos grafikas, scenografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19221928 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje, 19281933 m. Kauno meno mokykloje. 19351936 m. tobulinosi Paryžiuje.

19441948 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Taikomosios grafikos fakulteto dekanas, nuo 1947 m. docentas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oforto, sausosios adatos technika sukūrė estampų („Mergaitė su ožkomis“ 1933 m., „Moters galva“ 1935 m.), piešinių (Balys Sruoga, 1947 m., Antanas Vienuolis, 1953 m., Jonas Mikėnas, 1964 m.), plakatų, karikatūrų (A. Venclovos šaržas, 1930 m.). Iliustravo, apipavidalino knygų (A. Šnicleris. „Panelė Elzė“ 1931 m., Kazys Inčiūra. „Obelys žydi“, 1937 m., Valentinas Katajevas. „Baltuoja burė tolumoj“, Sofoklis. „Tragedijos“, abi 1939 m., Kazys Binkis. „Atsiskyrėlis Antanėlis“, 1968 m., Justinas Marcinkevičius. „Grybų karas“, 1970 m.). Nuo 1932 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje ir kitur). Grupuotės „Ars“ narys. Kūriniai ekspresyvūs, poetiški, būdinga plona linija, grakštus piešinys.

Apipavidalino spektaklių (Vincas Krėvė. Žentas, Valstybės teatras Kaune, 1931 m.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena DobrovolskaitėTelesforas Kulakauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 210 psl.