GSM

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

GSM – (santrumpa iš Groupe Spécial Mobile, vėliau pervadintas į Global Standart for Mobile Communications) globalus mobilių telefonų ryšio standartas.

GSM yra antros kartos tinklas (2G). Nuo 2004 metų yra labiausiai paplitęs mobilių telefonų ryšio standartas pasaulyje, kuriam priklauso 55 proc. pasaulinio korinio ryšio abonentų.[1] Mobilūs telefonai šiuo metu yra 4 dažnių: 850 MHz, 900 MHz, 1800 MHz, 1900 MHz. Įjungta mobilioji stotis yra informuojama apie ateinantį skambutį pranešimu PAGCH kanalu. Jei tinklas siųstų pranešimą į visas celes, tai būtų kraštinis atvejis, tuščiai naudojantis sistemos radijo resursus.

Kitas kraštinis atvejis būtų, jei mobili stotis pranešinėtų sistemai apie esamą buvimo vietą individualios ląstelės lygiu. GSM sistemoje yra pasirinktas kompromisinis sprendimas – ląstelės apjungiamos į grupes (angl. location area). Pranešimas mobiliajai stočiai siunčiamas tik į tos grupės ląsteles, kurioje tuo metu yra mobilioji stotis. Pranešimas apie buvimo vietos pakeitimą yra būtinas tik pereinant ląstelių, priklausančių skirtingoms grupėms ribas (tai mažina tokių pranešimų skaičių). Buvimo vietos atnaujinimo procedūros ir po to sekantis skambučių maršrutizavimas atliekamas dalyvaujant komutacinei stočiai ir HLR bei VLR pagalba.

Kai mobilioji stotis įjungiama naujoje ląstelių grupėje arba patenka į kito operatoriaus tinklą, ji turi registruotis. Normaliu atveju, buvimo vietos atnaujinimo pranešimas yra siunčiamas į naują komutacinę stotį ir VLR, kuri įrašo informaciją apie buvimo vietą ir po to šią informaciją persiunčia į kliento HLR. Informacija, siunčiama į HLR paprastai būna naujosios VLR SS7 adresas, nors tai gali būti ir maršruto numeris (routing number).

Priežastis dėl kurios maršruto numeris nėra paprastai priskiriamas, nors tai ir sumažintų signalizaciją, yra ta, kad naujoje komutacinėje stotyje ir VLR yra ribotas maršrutų numerių skaičius. Jie yra priskiriami pagal įeinančių skambučių pareikalavimą. Jei vartotojas gali būti aptarnaujamas, HLR siunčia vartotojo informaciją, reikalingą skambučių kontrolei, naujajai komutacinei stočiai ir VLR, o senajai komutacinei stočiai ir VLR praneša, kad nutrauktų senąją registraciją.

Patikimumo tikslais GSM turi ir periodinę buvimo vietos atnaujinimo procedūrą. Jei sistema bandytų priregistruoti visas mobiliasias stotis vienu metu, tai ko gera, sukeltų perkrovą. Dėl to, duomenų bazė yra atnaujinama įvykus buvimo vietos pasikeitimui. Periodinio atnaujinimo leidimas ir periodo trukmė yra valdoma operatoriaus. Minimalaus signalizacijos trafiko ir maksimalaus atnaujinimo greičio reikalavimai prieštarauja vienas kitam. Jei mobilioji stotis nebesiregistruoja po atnaujinimo periodo, ji yra išregistruojama.

Buvimo vietos atnaujinimo procedūrai giminingos IMSI priskyrimo ir atskyrimo procedūros. Atskyrimas reiškia, kad mobilioji stotis yra nepasiekiama. Priskyrimas yra panašus į buvimo vietos atnaujinimą ir praneša sistemai, kad mobilioji stotis vėl pasiekiama.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. SKYRIUS, Rimvydas. Informacijos ir komunikacijos technologijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, 116 p. ISBN 9986-19-770-8.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

1. Garg, Vijay K and Wilkes Joseph E, [„Wireless and Personal Communication Systems“Knyga apie telekomunikacijų technologijas] Prentice Hall PTR

2. Parsons J D and Gardiner J G, Mobile Communication Systems Knyga apie telekomunikacijų technologijas, Blackie USA Halsted Press

3. Lee, William C. Y., [Mobile Cellular Telecommunications Systems Knyga apie telekomunikacijų technologijas] ], McGraw-Hill, Inc.

4. Gibson, D. Jerry, The [Communications Handbook Komunikacijos technologijų vadovėlis], 1997 CRC Press, Inc.


Vikiteka