Teisės sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Teisės sistema – teisinės sistemos (socialinės sistemos, visuomeninės santvarkos) dalis; sistema teisės normų, tam tikros teritorijos arba asmenų atžvilgiu reguliuojančių teisinius santykius. Dar kitaip vadinama objektyvioji teisė.

Teisės sistemos normos pagal jų galią gali būti skirstomos į konstitucines, įstatyminės, poįstatymines ir kitas normas; pagal reguliuojamų santykių dalyką – į civilines, baudžiamąsias, administracines ir kitas normas.

Galiojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės sistema galioja tam tikros teritorijos arba asmenų atžvilgiu, jos galiojimą, veikimą (taikymą) užtikrina konkreti viešoji organizacija pagal savo kompetenciją (teis. jurisdikcija), normų galiojimo adresatus bei taikymo ypatumus. Gali būti išskiriama:

  • nacionalinė teisė (konkrečios valstybės teisės sistema): vyrauja teritorinė jurisdikcija (jurisdikcija teritorijai), tačiau taikoma ir personalinė jurisdikcija (pvz., valstybės pilietybę turinčių asmenų atžvilgiu).
  • bažnytinė teisė, religinės bendrijos teisė: narių atžvilgiu vyrauja personalinė jurisdikcija (jurisdikcija asmeniui).