Teisės pažeidimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Teisės pažeidimas – deliktinį veiksnumą turinčio asmens veika, kuria pažeidžiama teisė (normos). Teisės pažeidimas yra priešingas teisei. Juo teisė yra pažeidžiama, „laužoma“ (plg. angl. law-breaking, vok. Rechtsbruch). Teisė gali būti pažeista tik kalta veika, t. y. kai asmuo įstatymui nusižengė laisva valia.

Teisės pažeidimas nebūtinai sąlygoja teisinės atsakomybės taikymą. Yra nemažai aplinkybių, šalinančių teisės pažeidimo neteisėtumą (būtinoji gintis), atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, civilinėje teisėje – esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, baudžiamojoje teisėje – kyšio davėjui savo noru apie kyšio davimą pranešus teisėsaugos institucijai ir kt.[1]

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės pažeidimo formos: veikimas ir neveikimas.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal teisės šaką, kurių normos konkrečia veika yra pažeidžiamos, gali būti:

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys.

Objektyvioji pažeidimo pusė:

  • neteisėti veiksmai
  • Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.
  • fakultatyvūs požymiai (būdas, priemonės ir t t.)

Subjektyvioji pažeidimo sudėtis:

  • Pažeidimo subjektas – asmuo, pažeidęs teisę, amžius, pakaltinamumas.
  • Subjektyvioji pusė kaltė, tikslas, motyvas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė // Petras Algirdas Čiočys. Teisės pagrindai. 40-44 psl., Vilniaus vadybos kolegija, 2002. Vilnius