Pereiti prie turinio

Tautų draugystė (hidroelektrinė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„TSRS Tautų draugystės hidroelektrinė“
Tautų draugystė (hidroelektrinė)
Bendra informacija
Valstybė Baltarusija
Būklė neveikianti
Upė Prorva
Statybos pradžia 1953 m.
Pradėjo veikti 1953 m.
Instaliuota galia 300 kW
Užtvanka
Turbinos ir generatoriai

„TSRS Tautų draugystės hidroelektrinė“ – mažoji hidroelektrinė Baltarusijoje, įrengta 1953 m. ant Prorvos upės (Drūkšių ežero ištaka) tarp Stavoko ir Abalių ežerų. Hidroelektrinė ir jos šliuzų sistema, dar žinoma kaip Objektas 500, pakėlė Drūkšių ežero lygį apie 30 cm. Nors hidroelektrinės turbinos XX a. devintajame dešimtmetyje buvo išardytos, ji bei jos šliuzų sistema gali būti pasitelkta ežero, naudoto Ignalinos atominės elektrinės reaktorių aušinimui, lygio reguliavimui. Dėl šios priežasties hidroelektrinė 1996 m. Baltarusijos ir Lietuvos susitarimu buvo išnuomota pastarajai 99 metams.[1]

1951 m. Drūkšiuose (Baltarusija) įvyko trijų gretimų kolūkių – Vidžių rajono V. Molotovo vardo (Baltarusijos TSR), Dūkšto rajono A. Mickevičiaus vardo (Lietuvos TSR) ir Gryvos rajono J. Sverdlovo vardo (Latvijos TSR) – atstovų susitikimas, kurio metu sutarta pastatyti hidroelektrinę. Statybos darbai pradėti 1953 m. Tais metais supylus užtvanką pakeista Apyvardės upės vaga (uždarytas Drūkšos kanalas), įrengtas nuotėkio reguliavimo šliuzas.[1] Tarybinis baltarusių poetas Piatrus Brouka apie statybą sukūrė romaną „Kai susilieja upės“, pagal kurį 1958 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas meninis filmas tokiu pačiu pavadinimu.

Prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą hidroelektrinė ir jos šliuzai buvo įtraukti į Ignalinos atominės elektrinės balansą. Atkūrus nepriklausomybę šie strategiškai svarbūs statiniai atsidūrė Baltarusijos teritorijoje, todėl 1996 m. vasario 6 d. Vilniuje buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl jų kontrolės. Susitarimu Baltarusija objektus Lietuvai išnuomojo 99 metams, mainais tam pačiam periodui gaudama nuomoti „Baltarusijos“ sanatoriją Druskininkuose. Nors susitarimas buvo ratifikuotas Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos, nei hidroelektrinės, nei Objekto 500 teisinė registracija nebuvo baigta (2013 m. duomenimis).[1]