2009 m. gegužės mėn. šalia ūkininko sandėlio, darbininkai Kastytis Mišauskis, Virgilijus Melenis, Paulius Balčiūnas ir Jonas Jurkus, kasę žemę beicavimo patalpų pamatams, pusės metro gylio tranšėjoje į paviršių Taukuočiai. Ženklas.JPGiškėlė žalvario dirbinį, primenantį senovinį papuošalą, tokio pat metalo grandinėlę, kryželio formos dirbinį. Į kasinėjimo vietą iškviesti Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius ir archeologas ekspertas Bronius Dakanis nustatė, kad čia yra kapavietė, žmogus palaidotas X a. Tai liudijo šiam amžiui būdingi kapavietėje rasti papuošalai: trys antkaklės, iš kurių viena išvyta, su kilpelėmis galuose, o kitos dvi – tordiruotos, pagamintos naudojant vijimo imitaciją. Viena – su balneliais, kita – su keturkampiais galais. Kapavietėje rastos dvi 10 vijų apyrankės, du kryžiniai smeigtukai, naudoti rūbams susisegti. Jie buvo papuošti sidabro plokštelėmis (išliko jų liekanų) ir sujungti ilga grandinėle, rastas ir grandinėlės pakabukas, taip pat buvęs papuoštas sidabro plokštele, kurios liekanos taip pat matomos. Tarp radinių – ir du įvijiniai žiedai, taip pat darbo įrankis – adata. Kapavietėje rasta angliukų, liudijančių apie to amžiaus laidojimo apeigas, kaukolės kaulų liekanų. Neabejojama, kad atkastojoje kapavietėje palaidota moteris. Apyrankėse ir žieduose išlikę kaulų fragmentai liudija, kad mirusysis čia buvo palaidotas nesudegintas. X a. paprotys laidoti žmones nesudegintus buvo būdingas žiemgaliams, todėl Taukuočių kapavietės radiniai gali pakoreguoti skelbiamus istorijos faktus, kad žiemgaliai buvo paplitę Joniškio raj., Pakruojo raj. ir Šiaulių rajone, tačiau Radviliškio rajone jų nebuvo.[2]