Tatarai (Nidzicos apskritis)

Koordinatės: 53°20′00″ š. pl. 20°26′00″ r. ilg. / 53.33333°š. pl. 20.43333°r. ilg. / 53.33333; 20.43333 (Tatarai (Nidzicos apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kitus kaimus Lenkijoje tuo pačiu pavadinimu žr. Tatarai (reikšmės)
Tatarai
lenk. Tatary
Kaimo gatvė
Tatarai
Tatarai
53°20′00″ š. pl. 20°26′00″ r. ilg. / 53.33333°š. pl. 20.43333°r. ilg. / 53.33333; 20.43333 (Tatarai (Nidzicos apskritis))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Nidzicos apskritis
Valsčius Nidzicos valsčius
Vikiteka Tatarai

Tatarai (lenk. Tatary) – kaimas Lenkijos šiaurės vakaruose – Varmijos Mozūrų vaivadijos Nidzicos apskrities Nidzicos valsčiuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno apylinkėse gyveno prūsai, kuriuos vėliau užkariavo kryžiuočiai. Kaimas iki 1945 m. priklausė Rytprūsiams ir vadinosi Berghofu (vok. Berghof). Dar 1871 m. šioje vietoje buvo įkurta Nidzicos (tuo metu Neidenburgo) kolonija. Stovėjo du namai, kuriuose gyveno 29 žmonės. Kolonistai rūpinosi miškingų apylinkių pritaikymu žemės ūkiui.

Totorių akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo laukuose guli didžiulis riedulys: 6,5 m ilgio ir 4 m pločio; virš žemės iškilęs apie du metrus. Akmeniui apjuosti prireiktų 19 m virvės. Anksčiau jis buvo dar įspūdingesnis ir vadinamas didžiausiu Rytprūsiu rieduliu. Vėliau dalis granitinio monolito buvo nuskelta ir iš nuolaužų prigaminta girnų miltams malti. Dabar riedulys paskelbtas gamtos paminklu, jo viršūnę puošia pritvirtintas akmeninis rutulys. Pasiekiamas Nidzicoje važiuojant Tatarska gatve pietų link ir už dviejų šimtų metrų nuo miesto ribos pasukus į kairę.

Legenda skelbia, kad, kai Švedų tvano metu Rytprūsiai palaikė Švediją, 1656 m. Lenkijos karaliaus pasiųsta totorių kariuomenė išsiruošė į baudžiamąjį žygį. Norėdama užimti tąkart rytprūsiečiams priklausiusią Nidzicos pilį, raita kariuomenė sustojo maždaug vieno kilometro atstumu nuo jos, dabartinio Tatarų kaimo laukuose. Totorių vadas užsilipo ant didžiulio akmens ir žvalgė apylinkes. Jį pastebėjęs pilies bokšto sargybinis Novakas užtaisė patranką ir nušovė vadą. Totorių kariai tai palaikė blogu ženklu ir pasuko savo žirgus joti atgal – Nidzica (anuo metu vadinosi Neidenburgu) liko neužimta.

Istorikai abejoja šio pasakojimo patikimumu: XVII a. karinės technologijos dar nebuvo itin išvystytos ir joks iš Nidzicos pilies iššautas šaudmuo (strėlė, kulka ar sviedinys) negalėjo nuskristi taip toli ir pasiekti Totorių akmenį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]