Tarptautinės teisės šaltiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1864 m. Ženevos konvencija. Delegatų parašai

Tarptautinės teisės šaltiniai – viešosios tarptautinės teisės normų šaltiniai; teisės aktai, veiksmai, iš kurių kyla tarptautinės taisyklės (tarptautinės teisinės normos).

Tarptautinės teisės subjektai – valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti subjektai – nėra vien tik pasyvūs subjektinių teisių ir pareigų turėtojai,- jie tiesiogiai dalyvauja kuriant tarptautinę teisę.

Tarptautinės teisės šaltinių sąrašas pateiktas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 str.:

Tarptautinėje teisėje nebūdinga griežta teisės šaltinių hierarchija: tarptautinė sutartis nebūtinai yra viršesnė ar turi pirmenybę prieš paprotį.

JT atskirų konvencijų neratifikavimas nebūtinai sąlygoja tai, kad sutartys nėra teisės šaltiniai atskiriems subjektams, normos išlieka privalomos; neratifikuotos normos taikytinos kaip tarptautiniai papročiai. Net ir tada, kai beveik visos valstybės yra šalys sutarties, kodifikuojančios tarptautinės teisės normas, šios normos išlieka kaip teisiniai papročiai.