Taris (moneta)
Taris (angl. tarì, iš arab. طري 'šviežias, naujutėlaitis (naujai nukaldintas)'[1]) – musulmonų kilmės aukso moneta, kaldinta Sicilijoje, Maltoje ir Pietų Italijoje 913-1859 m. Tai musulmonų kaldintas rubajas arba krikščionių kaldinta jo imitacija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šias monetas pirmieji ėmė kaldinti Sicilijos arabai. Tai buvo ketvirčio dinaro vertės auksinė moneta, svėrusi 1,05 g.[2] Arabai šias monetas vadino rubajais, nes arabiškai tai reiškė 'ketvirtis' (ketvirtis dinaro). Šiaurės Afrikos arabų valdovai kaldino didesnės vertės auksinius dinarus.[3] Rubajai buvo populiaresni, nes būdami mažesnės vertės buvo patogesni mokėti už įvairias prekes nei keturiskart brangesni dinarai.[4]
Rubajus Italijos krikščionys ėmė vadinti tariais. Tariai buvo tiek paplitę, kad juos nuo X a. vidurio ėmė kaldinti ir Pietų Italijos (Amalfio hercogijos ir Salerno kunigaikštystės) valdovai. Ant šių tarių monetų buvo neįskaitomi pseudokufiniai užrašai, imitavę arabiškus rubajų užrašus.[5][6][7]
XII a. Siciliją užėmė normanai, kurie irgi kaldino tarius su dvikalbiais (arabiškais ir lotyniškais) užrašais.[8] Rodžeris II Sicilietis, kuris kaldino auksinius tarius, buvo vienintelis to meto Europos valdovas, kaldinęs aukso monetas. Rodžerio tariai buvo 680 prabos (161⁄3 prabos), likę sidabras ir varis.[9] Vėliau tarius kaldino ir Štaufenai bei Angevinai, kurį laiką valdę Sicilijos karalystę.[10]
Tarius kaldino daugiausia iš Afrikos aukso, gauto iš Misratos bei Tuniso (Šiaurės Afrika) už parduotus grūdus.[11]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Blanchard, Ian. Mining, Metallurgy and Minting in the Middle Ages. Franz Steiner Verlag, 2001. ISBN 9783515079587 [1]
- Cardini, Franco. Europe and Islam. Blackwell Publishing, 2001. ISBN 9780631226376 [2]
- Grierson, Philip. Medieval European Coinage. Cambridge University Press, 1998. ISBN 9780521582315 [3]
- Matthew, Donald, The Norman kingdom of Sicily Cambridge University Press, 1992 ISBN 9780521269117 [4]