Talasa (palydovas)
Išvaizda
Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Richard J. Terrile / Voyager 2 komanda |
| Atrastas | 1989 m. rugsėjis |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 50 075 km[1] |
| Ekscentricitetas | 0,0002 |
| Apskriejimo periodas | 0,31148444 d. |
| Posvyris | 0,21° (į Neptūno ekvat.) |
| Planetos palydovas | Neptūno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 108×100×52 km[2] |
| Masė | ~3,5×1017 kg |
| Vidutinis tankis | 1,2 g/cm³ |
| Ašies posvyris | 0° |
| Albedas | 0,09[2] |
| Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
Talasa (ang. Thalassa; gr. Θάλασσα) arba Neptūnas IV – antrasis arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.
Atradimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palydovas atrastas 1989 m. rugsėjį erdvėlaivio Voyager 2, tyrusio Neptūną, darytose nuotraukose. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 5 pavadinimas. Vėliau pavadintas jūros deivės Talasos vardu.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti dėl didžiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos[3].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., „The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations“, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
- ↑ 2,0 2,1 E. Karkoschka, „Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune“, 2003. Icarus 162: 400.
- ↑ D. Banfield ir N. Murray, „A dynamical history of the inner neptunian satellites“, 1992. Icarus 99: 390.
| |||||