Pereiti prie turinio

Larisa (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Larisa

Erdvėlaivio Voyager 2 daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Harold J. Reitsema >br /> William B. Hubbard
Larry A. Lebofsky
David J. Tholen
Atrastas 1981 m. kovo 24 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 73 548 km[1]
Ekscentricitetas 0,001393
Apskriejimo
periodas
0,55465332 d.
Posvyris 0,251° (į Neptūno ekvat.)
Planetos palydovas Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 216×204×164 km[2]
Masė ~4,2×1018 kg
Vidutinis tankis ~1,2 g/cm³
Ašies posvyris
Albedas 0,09[2]
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~51 K

Larisa (ang. Larissa; gr. Λάρισσα) arba Neptūnas VII – penktasis arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.

Palydovą 1981 m. kovo 24 d. atrado Harold J. Reitsema, William B. Hubbard, Larry A. Lebofsky ir David J. Tholen atsitiktinių žvaigždinių užtemimų tyrinėjimų metu. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1981 N 1 pavadinimas. 1989 m. buvo iš naujo atrastas erdvėlaivio Voyager 2 skrydžio metu ir gavo laikiną S/1989 N 1 pavadinimą. Vėliau pavadintas Larisos, vienos iš nimfų, vardu.

Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti del dižiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos[3].

Pastabos apie pavadinimą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 1162 Larisa.

  1. Orbitos charakteristikos: R. A. Jacobson ir W. M. Owen Jr., The orbits of the inner Neptunian satellites from Voyager, Earthbased, and Hubble Space Telescope observations, 2004. Astronomical Journal 128: 1412.
  2. 2,0 2,1 E. Karkoschka, Sizes, shapes, and albedos of the inner satellites of Neptune, 2003. Icarus 162: 400.
  3. D. Banfield ir N. Murray, A dynamical history of the inner neptunian satellites, 1992. Icarus 99: 390.