Sviancicos valsčius
(Nukreipta iš puslapio Talačmanų valsčius)
53°04′š. pl. 24°22′r. ilg. / 53.06°š. pl. 24.36°r. ilg.
| Sviancicos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1922 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Didžioji Sviancica, Mažoji Sviancica (1867) |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Valkavisko apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Balstogės vaivadija (1921–1922) |
Valkavisko apskritis (1919–1922) |
Sviancicos valsčius (lenk. gmina Święcica; iki I pasaulinio karo Talačmanų valsčius, rus. Толочманская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Didžioji Sviancica, kurį laiką – Mažoji Sviancica.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje Talačmanų vardu.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai ir pervadintas Sviancicos valsčiumi. Panaikintas 1922 m. gruodžio 30 d., jo teritorija perduota Biskupcų valsčiui, Izabelino valsčiui, Mscibavos valsčiui, Porazavos valsčiui ir Svisločiaus valsčiui.[2][3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2733 | 233 kiemai [4] | 11 seniūnijų | 17 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Dz.U. 1922 nr 116 poz. 1058
- ↑ Dz.U. 1924 nr 86 poz. 827
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)