T-1 (BrO-1)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
T-1 (Technikas - 1), BrO-1
Tipas Sklandytuvas
Gamintojas Kauno Aukštesnioji technikos mokykla
Kūrėjas Bronius Oškinis
Pirmas skrydis 1932 m. rugpjūčio 14 d.
Pradėtas naudoti 1932 m.
Baigtas naudoti XX a. šeštas dešimtmetis
Pagrindiniai naudotojai Lietuvos aeroklubas
Pagaminta vnt. 10
Prototipas RRG 23 „Zögling“

„T-1“ (BrO-1, „Technikas-1“) buvo pirmasis lietuviškos konstrukcijos mokomojo tipo sklandytuvasBronio Oškinio iniciatyva patobulintas medinis aukštasparnis vokiškos konstrukcijos sklandytuvas RRG 23 „Zögling“, pastatytas Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„T-1“ buvo medinės konstrukcijos aukštasparnis parasolio tipo monoplanas sklandytuvas su atvira fiuzeliažo konstrukcija. Medinės konstrukcijos sparnai, vertikalus ir horizontalūs stabilizatoriai buvo aptraukti drobe. Sparnai buvo sudaryti iš dviejų atskirų dalių. Sparno konstrukcijos pagrindu buvo du lonžeronai, išfrezuoti svoriui sumažinti. Lonžeronus jungusios nerviūros buvo dviejų rūšių: paprastos – viengubos ir dalis sustiprintų – dvigubos. Eleronai buvo įrengti pagal visą galinę sparno briauną, dėl ko juos buvo galima naudoti ir kaip flaperonus. Priekinė sparno briaunos dalis buvo papildomai sustiprinta klijuotės juosta.

Nors pakeitimų padaryta palyginti nedaug, bet jų išdavoje ženkliai pagerėjo sklandytuvo aerodinaminiai duomenys: „T-1“ aerodinaminis koeficientas siekė 11, „Zögling" - 9.

T-1 darbo brėžinius ir medžiagų specifikacijas paruošė pats Br. Oškinis ir todėl jau tada buvo vadinamas pirmojo lietuviškos konstrukcijos sklandytuvo „tėvu“. Šis sklandytuvas po Antrojo Pasaulinio karo buvo pavadintas BrO-1.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T-1 be sparnų dangos, Kaunas, 1932 m.

Sklandytuvas buvo statomas Aukštesniojoje technikos mokykloje (ATM) veikusio sklandymo būrelio iniciatyva pagal 1926 m. Vokietijos sklandymo organizacijos Rhön-Rossitten Gesellschaft (RRG) direktoriaus Aleksandro Lipičo (Alexander Martin Lippisch) sukurto sklandytuvo RRG 23 „Zögling“ brėžinius, kurių tris komplektus 1931 m. įsigijo Lietuvos aeroklubas.[1] Vieną šių brėžinių komplektą aeroklubas padovanojo Aviacijos būreliui.[2]

Statant sklandytuvą tuometinio ATM elektrotechnikų skyriaus 4-sios klasės moksleivio Br. Oškinio iniciatyva buvo padaryta keletas patobulinimų: atsisakyta priešakinio spyrio tarp rėmo ir liemens (šis spyris buvo vadinamas „kaktamušiu“, nes sėdinčio piloto kakta buvo iš karto už šio spyrio ir, stipriau atsitrenkus į žemę, kakta pasiekdavo spyrį), sustiprinta apatinė liemens dalis – pavaža, atsisakyta virš sparnų buvusio medinio trikampio ir trosų konstrukcijos sparnams palaikyti; jie pakeisti tuščiaviduriais, profiliuotais, iš dviejų dalių klijuotais posparniniais spyriais; lonžeronai buvo pagaminti ne iš vientiso medinio balkio, o su frezuotomis išėmomis; sparnų galai buvo suapvalinti. Vėlesniuose egzemplioriuose Br. Oškinis padarė dar keletą pakeitimų.[3]

Sklandytuvą ATM aviacijos būrelis pavadino „Techniku-1“, o sutrumpintai „T-1".

Lietuvos Aeroklubo sklandymo komitetas, nutaręs, kad T-1 visiškai atitinka mokomojo sklandytuvo reikalavimus, užsakė dar du tokius pat orlaivius. Juos ATM aviacijos būrelis pastatė 1934–35 metų žiemą. Tų pačių metų gegužę dar vieną pagamino Ukmergės Aukštesniosios amatų mokyklos sklandytojai. Iš viso iki 1940 m. Lietuvoje buvo pagaminta bent 10 vnt. „T-1".[4] Sklandytuvai buvo gaminami Kaune, kai kurios dalys - Nidoje įsikūrusioje sklandymo mokykloje.[5]

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„T-1" statyba buvo užbaigta 1932 m. vidurvasarį, pirmą kartą į orą jis pakilo rugpjūčio 14 d. Petrašiūnuose. Pirmuosius skridimus atliko Rasytės sklandymo mokykloje instruktoriaus ketegoriją gavęs Gregorius Radvenis (Heidrikis). Po poros dienų, pradėjus sklandyti mokiniams, avarijos metu sklandytuvas buvo smarkiai aplaužytas.

Rudenį „T-1“ buvo suremontuotas ir dalyvavo Panevėžyje (miesto aikštėje) ir Marijampolėje įvykusiose pirmosiose Lietuvos sklandymo šventėse. 1933 m. „T-1“ buvo pervežtas į Neringą, kur sklandyti juo mokėsi ir piloto kvalifikaciją (skriejimas virš šlaito nemažiau kaip 5 minutes) gavo gauna pirmieji Lietuvos sklandytojai: 1933 m. – Br. Oškinis, 1934 m. – V. Butkevičius, A. Paknys, J. Steikūnas, V. Šalaviejus, V. Ašmenskas, J. Dovydaitis ir kiti.

Nuo 1934 m. su „T-1“ buvo sėkmingai skraidoma Nidos sklandymo mokykloje.Tais pačiais metais su iš Nidos kopų rytinio šlaito startavusiu „T-1“ išsilaikius ore 7 val. 02 min buvo pasiektas Lietuvos sklandymo rekordas.

Replika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal išlikusius brėžinius 2020-2022 m. skrydžiams tinkančią šio sklandytuvo repliką sukūrė kaunietis oreivis, konstruktorius Benvenutas Ivanauskas.[5]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskirtis Pradinio apmokymo sklandytuvas
Sparnų ilgis 10,7 m
Tuščio svoris 90 kg
Aerodinaminė kokybė 11
Sparnų apkrova 5,5 kg/m²
Minimalus skridimo greitis 10 - 12 m/s

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramoška, G., Mokomasis sklandytuvas „Gandras“ (RRG „Zögling“), plienosparnai.lt
  2. Juktas, V., B. Oškinio sklandytuvai. Nuo T-1 (Technikas-1) iki BrO-18 „Boružė“, plienosparnai.lt
  3. Ašmenskas, V., Sklandytuvas T-1 (BrO-1), Sparnai, 1969/1, plienosparnai.lt
  4. Bronius Oškinis, plienosparnai.lt
  5. 5,0 5,1 Nidoje gaivinama sklandymo tradicija, Vakarų eksperesas, 2022-04-07