Pereiti prie turinio

Tūbinių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tūbinių herbas – pagrindinis Tūbinių kaimo ir Šilalės kaimiškosios seniūnijos (Šilalės rajono savivaldybė) heraldinis atributas.

Tūbinių herbe atsispindi medinė Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia, o keturkampėse figūrose pavaizduoti dviejų eglių siluetai. Eglės buvo pagrindinis motyvas pirminiuose herbo variantuose.[1] Žalia spalva reiškia Tūbinių miškus, gamtą, atgimimą, viltį. Eglė – amžinumo, gyvybingumo simbolis. Tikima, kad ji nubaido piktąsias dvasias, atneša sėkmę, sveikatą, pašalina blogį, yra drąsos, geros nuotaikos, nemirtingumo, išdidumo ir karališkosios garbės simbolis. Eglė dar vadinama ąžuolo motina. Bažnyčia simbolizuoja vietos žmonių dvasinio prado dominavimą, susitelkimą, pagarbą tradicijoms ir istorinei atminčiai.[2]

Tūbinių herbas atspindi istorines kaimo realijas. Istoriniuose šaltiniuose Tūbinių vardas paminėtas 1561 m. Ir nors gyvenvietė niekada neturėjo savo herbo, situaciją pakeitė turtinga kaimo istorija. Didelės įtakos turėjo 2014 m. Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje aptikta bažnyčios ir koplytėlių statytojų T. ir I. Jacevičių šeimos kapavietė, 2015 m. atstatytas Vytauto paminklas, 2017 m. atlikta koplyčios ir koplytėlių rekonstrukcija.

Herbas patvirtintas 2019 m. gegužės 24 d. LR Prezidento dekretu Nr. 1K-1650.[3] Herbas pašventintas birželio 2 d. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.

  1. Tūbinių herbas. Tubiniu-istorija.lt (tikrinta 2021-09-03).
  2. Tūbinės turės savo herbą ir vėliavą. 2019-06-02, Silales-artojas.lt (tikrinta 2021-09-03).
  3. LR Prezidento dekretas Nr. 1K-1650