Svetimas 3

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Svetimas 3“

Pavadinimasangl. „Alien 3“
Kilmės šalisJAV
RežisieriusDavid Fincher
Prodiuseris (-iai)Gordon Carroll ir kt.
Scenaristas (-ai)David Giler
Walter Hill
Larry Ferguson
VaidinaSigourney Weaver
Charles S. Dutton
Charles Dance ir kt.
Metai1992
ŽanrasMokslinė fantastika, siaubo
Trukmė114 min.
Kalbaanglų
Platintojas20th Century Fox
Biudžetas50 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Svetimas 3 (angl. Alien 3) – amerikiečių 1992 m. mokslinės fantastikos, siaubo filmas. „Svetimas 3“ yra filmo „Svetimi“ tęsinys. Su gelbėjimo kapsule nukritusi į apleistą planetą, kurioje užsilikusi tik kalinių kolonija, leitenantė Elen Ripli vėl susikauna su Svetimu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas buvo sumanytas kaip 1986 m. filmo „Svetimi“ tąsa. Filmo scenarijus ir kūrybinė grupė daug keitėsi, galų gale režisieriumi buvo pasirinktas nelabai žinomas David Fincher. Bebaimę leitenantę Elen Ripli įkūnijo Sigourney Weaver. Filmas kino teatruose pristatytas 1992 m. gegužės 22 d. Filmo biudžetas siekė 50 mln. JAV dol., pasaulio kino teatruose surinko iki 160 mln. JAV dol. pajamų. Svetimas 3 susilaukė nuosaikaus kritikų įvertinimo. 1997 m. pasirodė filmo tęsinys „Svetimas: Prisikėlimas“.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Veiksmas vyksta tolimojoje ateityje. Kariniame kosminiame laive kyla avarija. Nors avarijos priežastys nedetalizuojamas galima nujausti (iš filmo „Svetimi“), kad už tai atsakinga agresyvi nežemiškos gyvybės forma - Svetimas. Automatiškai nuo laivo atsiskiria gelbėjimosi kapsulė, kurioje užšaldyti laikomi: leitenantė Ripli, mergaitė Njut, Hiksas ir androidas Bišopas. Kapsulė nukrenta į planetos, kuri atsisukusi į žvaigždę viena puse, šešėline pusę. Tai yra kažkada buvusi mineralų ir metalų kalnakasybos planeta. Einamuoju metu apleista ir joje palikti tik iki 30 asmenų, žiaurių nusikaltėlių ir keliolikos jų prižiūrėtojų. Iš tikro, tai beveik ne kalėjimas, kadangi kelių kalinių kalėjimo laikas jau pasibaigęs, bet jie čia likę savanoriškai, nes tarp kalinių susikūrė religinė bendruomenė, kuriai vadovauja Dilonas.

Nukritusioje kapsulėje gyva aptinkama tik Elen Ripli. Ji ir trys likę kūnai atgabenami į kalėjimą, kuris yra apleista metalų gavybos ir liejimo platforma Fiorina 161. Tarpe parodoma, kad į platformą prasmunka ir Svetimo embrionas, kurio kiaušinis buvo kapsulėje. Atsigavus Ripli, ją kalėjimo vyresnysis Haroldas Endrius perspėja, kad kalėjime esantys nusikaltėliai senai bematę moterį, todėl ji turėtų būti atsargesnė ir neerzinti vietinių. Savo ruožtu Ripli įgyja kalėjimo gydytojo Džonatano Klemeso pasitikėjimą ir paprašo padaryti mergaitės Njut lavono detalų skrodimą, nes nori įsitikinti jos mirties priežastimi. Kaip baimę ji nurodo infekcinį užkrėtimą, tačiau Džonatanas į tokį paaiškinimą įtariai žiūri. Njut kūnelyje nieko neradus, jos ir Hikso kūnai palaidojami aukštakrosnėje sudeginant. Tuo tarpu Svetimo embrionas užpuola kalėjmo šunį ir persiįkūnija į mažą Svetimą. Vienas kalinys, pasiųstas valyti ventiliacinių šachtų, randamas suplėšytas ventiliatoriaus. Prie nelaimės vietos gydytojas Džonatanas randa tokį patį, nudegintą neaiškios medžiagos, metalo paviršių, kokį matė Ripli gelbėjimo kapsulėje. Jam kyla klausimas, ko Elen Ripli ieško ...

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ir kt.