Pereiti prie turinio

Suzinų koplyčia-mauzoliejus

Koordinatės: 54°40′48″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 54.680067°š. pl. 25.28057°r. ilg. / 54.680067; 25.28057
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°40′48″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 54.680067°š. pl. 25.28057°r. ilg. / 54.680067; 25.28057

Suzinų koplyčia-mauzoliejus
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Trakų g. 9 / Pranciškonų g. 1
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1708 m.
Stilius barokas
2009 m.

Suzinų koplyčia-mauzoliejuskoplyčia, stovinti Vilniaus senamiestyje, buvusių pranciškonų kapinių teritorijoje,[1] šalia Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, netoli Trakų ir Pranciškonų gatvių sankryžos.

1708 m. koplyčią šventoriuje pastatė Bresto arklininkas Mykolas Suzinas. Kasant koplyčiai pamatų duobę aptikti gerai išsilaikę žmonių palaikai, siejami su legendinių 36 pranciškonų kankinių istorija.[2] Jie perlaidoti kitoje kapinių vietoje, dar kartą atkasti po 1737 m. Vilniaus gaisro, nusiaubusio pranciškonų vienuolyno kompleksą, ir perlaidoti jau stovėjusios koplyčios rūsyje. Neatmetama ir prielaida, jog šioje kapinių vietoje buvo palaidoti vienuoliai, kurie išmirė per maro epidemiją 1553 m.[3]

Apie 1904 m. koplyčia inžinieriaus S. Blaževičiaus iniciatyva buvo suremontuota. 1969 m. restauruota pagal architekto Antano Kunigėlio projektą, pritaikyta suvenyrų parduotuvei.[1][4] Pastaraisiais metais vėlyvojo baroko koplyčia restauruota pagal išlikusią XIX a. Juzefo Čechovičiaus darytą nuotrauką, kurioje matoma ypač daug architektūrinių to laiko detalių.[5]

Koplyčia savo dydžiu ir formomis išsiskiria ištisinėje Trakų gatvės namų išklotinėje. Ji ekspertų vertinama už ryškią simboliką ir trilapę architektūrą. Išskirtinį pastato planą sudaro stačiakampis prieangis ir trys apskritiminės apsidės. Dengta kupoliniais skliautais su liunetėmis ir daugiašlaičiu čerpių stogu. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Po pastatu įrengtas rūsys. Dekoratyvinių piliastrų, laužyto antablemento ir banguotų karnizų išpuoštas frontonas akcentuoja pagrindinį koplyčios fasadą, kuris nukreiptas į kapines – taip pabrėžiama pastarųjų svarba.[3]

  1. 1,0 1,1 „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Tiriant Šv. Jonų bažnyčios rūsius prikelta legendinių 36 pranciškonų kankinių istorija naujienos.vu.lt
  3. 3,0 3,1 Kristina Budrikaitė. Naujosios koplyčios Lietuvoje. VGTU, 2011. p. 40, 44, 58 Archyvuota kopija 2022-06-30 iš Wayback Machine projekto.
  4. Seni Vilniaus vaizdai. Trakų gatvė, 9. 378c. Suzinų mauzoliejinė koplyčia vilnius21.lt
  5. Atnaujinama koplyčia m.diena.lt