Suvieko ežeras

Koordinatės: 55°50′50″ š. pl. 26°6′30″ r. ilg. / 55.84722°š. pl. 26.10833°r. ilg. / 55.84722; 26.10833
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suvieko ežeras
Ežeras netoli Suvieko
Ežeras netoli Suvieko
Ežeras netoli Suvieko
Vieta Zarasų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,069 km²
Kranto linijos ilgis 9,67 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 3,6 m
Didžiausias gylis 8,9 m
Įteka Upiškių upelis, S-1, 4 bevardžiai upeliai
Išteka Rauda (Z-1)
Žemėlapis rodantis vietą.
Suvieko ežeras
Koordinatės 55°50′50″ š. pl. 26°6′30″ r. ilg. / 55.84722°š. pl. 26.10833°r. ilg. / 55.84722; 26.10833

Suvieko ežeras – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, 15 km į šiaurės vakarus nuo Zarasų, į rytus nuo Suvieko. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2,27 km, plotis iki 1,4 km. Altitudė 142,1 m. Ežero gylis siekia 8,9 m. Kranto linija (ilgis 7,82 km, su salų krantų linija 9,67 km) labai vinguriuota, šiaurės rytuose ir pietvakariuose yra nemažos įlankos. Ežere yra 4 miškingos salos, kurių bendras plotas 4,53 ha (2,02 ha, 1,55 ha, 0,63 ha ir 0,33 ha). Krantai daugiausia žemi, pelkėti, o rytinis krantas aukštas. Šiaurėje ežerą supa Gaidiškių miškas, pietinėje pakrantėje auga miškeliai, į rytus ir vakarus daugiausia plyti pievos, dirbami laukai.

Į Suvieko ežerą pietryčiuose įteka Upiškių upelis iš Čičirio ežero[1], taip pat suteka dar keletas smulkių upelių, o šiaurės rytuose išteka Rauda (Z-1) (per Zelionkos ežerą).

Prie ežero įsikūrę Suviekas (vakaruose) ir Knipiškės (rytuose). Pietinėje pakrantėje stūkso Suvieko piliakalnis. Vakarinėje pakrantėje yra įrengta poilsiavietė.

Šaltiniuose (1784 m.) minimas kaip Suwiek. Tikėtina, kad ežero vardas (*Suviekas) atsirado pirmiau, negu kaimo. Jo pavadinimas visiškai neaiškus (šaknis galbūt su-, bet jos reikšmė nežinoma).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Suvieko ežeras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 138
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 321–322