Supraslio stačiatikių vyskupija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Supraslio stačiatikių vyskupija (lenk. Diecezja supraska) – unitų vyskupija, egzistavusi 17971807 metais. Vyskupija buvo įkurta Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos valdose. 1798 m. kovo 6 d. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II patvirtino vyskupijos įsteigimą, pagal popiežiaus Pijaus VI bulę. Vyskupijos centras buvo Supraslio mieste, Supraslio stačiatikių vienuolyne. Po Tilžės taikos 1807 m. visa vyskupijos teritorija atiteko Rusijos imperijai. 1809 m. vasario 14 d. caro Aleksandro I dekretu vyskupija buvo panaikinta ir prijungta prie Bresto vyskupijos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bolla Susceptam a Nobis, in Bullarii romani continuatio, Tomo VI, Parte III, Prato 1849, pp. 3102-3109
  • Konrad Eubel, Hierarchia Catholica Medii Aevi, vol. 6, p. 389
  • ks. Alfred Ignatowicz, Greckokatolicka diecezja supraska (1796-1807), "Wiadomości Kościele Archidiecezji w białymstoku" 1976, r. 2, nr 4, pp. 105-116.
  • Radosław Dobrowolski, Opat Supraski Biskup Leon Ludwik Jaworowski, Supraśl 2003, p. 333.
  • Nikolaj Dalmatov, Supraslskij Blagowescanskij Monastyr, St. Peterburg 1892, p. 611.