Suopinis erelis
| Geranoaetus melanoleucus |
|---|
_landing_Chingaza.jpg) Suopinis erelis (Geranoaetus melanoleucus), vakarinis porūšis (australis) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Arealas |
Suopinis erelis[1] (Geranoaetus melanoleucus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšrusis paukštis. Paplitęs Pietų Amerikoje – daugiausia Pietų Kūgyje, taip pat Bolivijoje, vakarų Peru, Ekvadore ir Kolumbijoje, pietryčių ir rytų Brazilijoje.[2]
Kūno ilgis 62–76 cm, išskleistų sparnų plotis 149–200 cm,[3] sveria tarp 1,67 ir 3,17 kg.[4] Stambaus, kresno sudėjimo. Viršutinė kūno dalis tamsiai pilka su juosvais, rusvais ir melsvais atspalviais, apatinė – balta, kartais su juodais dryžiais. Sparnų plunksnos su sidabriškai pilkais raštais.
Suopinis erelis nėra labai triukšmingas: kartais skleidžia pamišėlišką juoką primenančius garsus, kitąsyk – panašų į tilviko klekenimą.[5] Kartais skrisdami skleidžia aukšto tono garsą kukukukuku.
Lizdus krauna aukštuose medžiuose, ant uolų atbrailų, kartais net ant kaktusų, krūmų arba ant žemės. Dėtį sudaro 1–3 kiaušiniai, perimi mėnesį.
Suopiniai ereliai paprastai gyvena kalnuotose, atvirose vietose su mažai augalijos. Maisto ieško sklandydami virš didelių plotų. Maitinasi daugiausia smulkiais žinduoliais – triušiais, degu, viskašomis, jūrų kiaulytėmis, kartais pagauna ir stambesnius gyvūnus – Humbolto skunsus, mažuosius grizonus, andinius skunsus, pilkąsias lapes. Kartais gaudo ir paukščius.[6]
Išskiriami du porūšiai:[7]
- rytinis suopinis erelis (Geranoaetus melanoleucus melanoleucus) – didesnis, visiškai balta papilve. Gyvena nuo rytų Brazilijos iki šiaurės rytų Argentinos;
- vakarinis suopinis erelis (Geranoaetus melanoleucus australis) – mažesnis, papilvė juodai dryžuota. Gyvena palei Andų kalnus.
-
Rytinis porūšis ( melanoleucus) Brazilijoje -
Jauniklis -
Suopinis erelis (zoologijos sode) -
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Paukščių pavadinimų žodynas = Vocabularium nominum avium = Dictionary of bird names = Vogelnamenverzeichnis = Dictionnaire des oiseaux = Словарь названий птиц : lotynų, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis / Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; sudarė Mečislovas Žalakevičius, Irena Žalakevičienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2009
- ↑ Black-chested Buzzard-Eagle, ebird.org
- ↑ Blake, E. R. 1977. Manual of neotropical birds. Volume 1. University of Chicago Press, Chicago, Illinois.
- ↑ Jiménez, J.E., and F.M. Jaksíc. 1990. „Historia natural del aguila Geranoaetus melanoleucus: una revision“. Hornero, 13: 97–110.
- ↑ Black-chested Eagle-buzzard, raptorfoundation.org.uk
- ↑ Ferguson-Lees, James and Christie, David A. (2001) Raptors of the World, Houghton Mifflin
- ↑ Bierregaard, Richard O. (1994): 170. „Black-chested Buzzard-Eagle“. In: del Hoyo, Josep; Elliott, Andrew & Sargatal, Jordi (eds.): Handbook of the Birds of the World (Vol.2: New World Vultures to Guineafowl): 175, plate 16. Lynx Edicions, Barcelona.
