Subliatyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Subliatyvas (lot. sublatus 'pakilęs') – įvairią būseną rodantis linksnis: vengrų ir suomių (čia vartojamas retai) kalbose subliatyvas pirmiausia rodo judėjimą į ko nors paviršių (pvz., sėstis ant žemės; lipti į medį),[1] taip pat vartojamas netiesiogine prasme (į universitetą; dviejų parų laikotarpiu). Cezų ir kitose šiaurės rytų Kaukazo kalbose subliatyvas reiškia judėjimą į objekto apačią arba po juo.

Suomių kalbos pavyzdžiai:

minne 'kurlink'
jonne 'kur' (santykinis įvardis), moniaalle 'link daug ko apačios'
kaikkialle 'link visko', 'į visur'

Subliatyvas vartojamas cezų, suomių ir vengrų (pvz., városokra 'miesto ploto link') kalbose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mäkinen, Panu. „Finnish Grammar - Adverbial Cases“. users.jyu.fi. University of Jyväskylä. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.