Pereiti prie turinio

Subliatyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Subliatyvas (lot. sublatus 'pakilęs') – įvairią būseną rodantis linksnis: vengrų ir suomių (čia vartojamas retai) kalbose subliatyvas pirmiausia rodo judėjimą į ko nors paviršių (pvz., sėstis ant žemės; lipti į medį),[1] taip pat vartojamas netiesiogine prasme (į universitetą; dviejų parų laikotarpiu). Cezų ir kitose šiaurės rytų Kaukazo kalbose subliatyvas reiškia judėjimą į objekto apačią arba po juo.

Suomių kalbos pavyzdžiai:

minne 'kurlink'
jonne 'kur' (santykinis įvardis), moniaalle 'link daug ko apačios'
kaikkialle 'link visko', 'į visur'

Subliatyvas vartojamas cezų, suomių ir vengrų (pvz., városokra 'miesto ploto link') kalbose.

  1. Mäkinen, Panu. „Finnish Grammar - Adverbial Cases“. users.jyu.fi. University of Jyväskylä. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.