Stoniškių geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°11′55″š. pl. 21°45′51″r. ilg. / 55.1986°š. pl. 21.7643°r. ilg. / 55.1986; 21.7643

  Stoniškių geležinkelio stotis
Adresas Stoniškiai
Atidaryta apie 1875 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos Geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KLAIPĖDA
Kūgeliai
5,5
Usėnai
4,1
Stoniškiai
4,2
Žirgynas
2,4
Anužiai
PAGĖGIAI

Stoniškių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vakarų Lietuvoje, Stoniškių kaime, Klaipėdos–Pagėgių linijoje, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Pagėgių. Skirta traukinių prasilenkimui vienkelėje linijoje, keleiviniai traukiniai nestoja.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. 2-ojoje pusėje pro Stoniškius nutiestas geležinkelis ir plentas. Geležinkelio stotis pastatyta apie 1875 m., kai pro Stoniškius pradėjo kursuoti traukiniai. Vykstant geležinkelio stoties statybai, drauge buvo pastatytas ir dviejų aukštų gyvenamasis namas geležinkeliečiams (4 butų), ūkiniai pastatai, krovinių terminalas. Prie namo buvo įrengta skalbykla ir prausykla, kuriomis buvo patogu naudotis geležinkelio darbininkams.

Stoties pastatas yra trijų aukštų, sumūrytas iš geltonų plytų. Įėjimas į geležinkelio stotį buvo iš didelės, akmenimis grįstos aikštės. Vakarinėje stoties pastato pusėje – priestatas, su dviem įėjimais iš perono pusės. Atvažiavus traukiniui stoties budėtojas atidarydavo duris į peroną. Pirmame stoties aukšte buvo įrengta keleivių laukimo salė, veikė bilietų kasa. Antro aukšto patalpose gyveno stoties viršininkas su šeima. Trečiame aukšte gyveno iešmininkas, kuris tikrino geležinkelio įrenginius, tvarkė aplinką, valė stoties patalpas.

Iki II pasaulinio karo pradžios geležinkelio stotyje veikė du I ir II klasės bufetai. Iš virtuvės vedė laiptai į antrą aukštą, kuriame buvo įrengtas nakvynės kambarys. Po karo stoties pastate kurį laiką veikė karinė komendantūra tvarkai palaikyti. Iki 1961 m. čia buvo rodomi kino filmai. 19621964 m. geležinkelio stotis buvo rekonstruojama, pastate nebeliko bufetų, vietoje jų įrengti du gyvenamieji butai geležinkeliečiams. Stoties teritorijoje visada buvo didelis judėjimas: iškraunami ir pakraunami vagonai, iš sandėlio išvežami kroviniai. Kursuojant keleiviniams traukiniams, gyventojams buvo užtikrinamas patogus susisiekimas. 1986 m. netoliese buvo pastatytas naujas stoties pastatas (vieno aukšto baltų plytų), kadangi senajame nebuvo galima sutalpinti automatikos įrengimų.[1]

2017 m. didžioji dalis stoties pastato perduota Turto bankui.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]