Stasys Vansevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Vansevičius
Gimė: 1927 m. sausio 6 d.
Gruožninkai, Trakų rajonas
Mirė: 2014 m. balandžio 20 d. (87 metai)
Vilnius
Vaikai:

Donatas Vansevičius

Veikla: teisininkas, teisės istorikas
Partija: 1958 m. SSKP
Alma mater: 1952 m. Vilniaus universitetas
Žymūs studentai: prof. Jevgenij Machovenko, doc. Jaunius Gumbis

Stasys Vansevičius (1927 m. sausio 6 d. Gruožininkuose, Trakų rajonas – 2014 m. balandžio 20 d. Vilniuje) – teisininkas, teisėtyrininkas teoretikas bei teisės istorikas, Lietuvos teisės istorijos tyrinėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo teisę. 1952 m. baigė VU Teisės fakultetą, jam suteiktas teisininko kvalifikacinis laipsnis. 1958 m. Vilniaus universitete apgynė teisės kandidato disertaciją „Lietuvos valstiečių teisinė padėtis XIX a. antrojoje pusėje“), teisės mokslų kandidatas. 1970 m. apgynė disertaciją „Lietuvos valstiečių teisinė ir socialinė ekonominė padėtis imperializmo laikotarpiu“. [1][2]

VU asistentas, dėstytojas, vyresnysis dėstytojas, nuo 1958 m. docentas. 1958–1961 m. VU TF Valstybės teisės katedros vedėjas, 1961–2003 m. VU Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas, 1961–1967 m. VU Teisės fakulteto dekanas. Nuo 1972 m. profesorius. VU senato narys. [3] Nuo 1999 m. rugsėjo mėn. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. [4]

Ilgiausiai per visą VU Teisės fakulteto istoriją vadovavo Teisės teorijos ir teisės istorijos katedrai (dab. VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra). Moksliniai interesų sritys – teisės teorija, Lietuvos teisės istorija (Lietuvos statutai ir jų teisė). [5]

Stasys Vansevičius buvo vedęs. Sūnus Donatas Vansevičius, teisėjas. Palaidotas Liepynės kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Buržuazinių valstybių valstybiniai organai: mokymo priemonė. – Vilnius, 1959. – 24 p.
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės privilegijos. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1962. – 19 p.
  • Lietuvos valstiečių teisinė padėtis buržuazijos valdymo metais: 1919–1940 m. – Vilnius: Mintis, 1968. – 147 p.
  • XVI amžiaus vidurio reformos Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje: mokymo priemonė. – Vilnius: VU, 1971. – 33 p.
  • Teisinis režimas Vilniaus krašte 1920–1939 m. – Vilnius: Mintis, 1973. – 74 p.
  • Lietuvos TSR valstybės ir teisės istorija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1979. – 310 p.
  • LDK valstybiniai-teisiniai institutai: pagal 1529,1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. – Vilnius: Mintis, 1981. – 134 p.
  • Feodalinės Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 102 p. – ISBN 5-420-00017-2
  • Lietuvos baudžiamoji teisė ir procesas 1919–1940 m.: mokomoji priemonė. – Vilnius: Justitia, 1996. – 75 p. – ISBN 9986-567-07-6
  • Lietuvos valstybės ir teisės istorija / Mindaugas Maksimaitis, Stasys Vansevičius. – Vilnius: Justitia, 1997. – 301 p. – ISBN 9986-567-15-7
  • Teisės fakulteto istorija. – Vilnius: Justitia, 1997. – 79 p. – ISBN 9986-567-10-6
  • Teisės teorija: mokomoji priemonė. – Vilnius: VU leidykla, 1998. – 64 p. – ISBN 9986-19-318-4
  • Valstybės ir teisės teorija: mokomoji priemonė. – Vilnius: Justitia, 2000. – 253 p. – ISBN 9986-567-35-1

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]