Lietuvos baudžiamoji teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos baudžiamoji teisė - Lietuvos teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių baudžiamuosius teisinius santykius Lietuvoje ir Lietuvos piliečių atžvilgiu.

Pagrindinis Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinis yra kodifikuotas baudžiamasis įstatymas - Lietuvos baudžiamasis kodeksas, 1996 m. Vyriausybės pateiktas Seimui svarstyti, o priimtas Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu (tuo pačiu įstatymu patvirtinti ir Baudžiamojo proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodeksas). Įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos teisės paminklas - Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.)

Pagrindinis straipsnis - Lietuvos baudžiamosios teisės istorija

LDK Statutuose (Pirmajame - 1529 m., Antrajame - 1566 m. ir Trečiajame - 1588 m.) buvo įtvirtintos nusikaltimų sudėtys, reglamentuojama teisinė atsakomybė už jas. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo 1919 m. sausio 16 d. priimtu Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymu recepuotas 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Respublikos teritorijoje buvo įvestas galioti RSFSR baudžiamasis kodeksas. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo paliktas galioti sovietų okupacijos laikotarpiu priimtas Lietuvos TSR baudžiamasis kodeksas, daug kartų keistas ir papildytas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]