Stasys Kuzminskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Kuzminskas (1901 m. sausio 21 d. Šaukotas1989 m. gruodžio 19 d. Notingemas) – Lietuvos ekonomistas, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ekonomikos daktaras (1942 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1923 m. valstiečių liaudininkų partijos narys. 1923 m. baigęs Berlyno aukštąją prekybos mokyklą dirbo Kooperacijos banke, 19231931 m. Finansų ir Žemės ūkio ministerijose bei Kauno Aušros gimnazijoje. 19271936 m. Kooperacijos banko ir bendrovės „Lietūkis“ valdybų narys. 1930 m. dalyvavo steigiant Ekonominių studijų draugiją. 1931–1936 m. užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius. 19341936 m. Lietuvos atgimimo draugijos pirmininkas. 19361940 m. Lietuvos pasiuntinybės Berlyne prekybos patarėjas. 19401941 m. Berlyno lietuvių draugijos pirmininkas. 19411945 m. Vokietijos koncerno „IG Farbenindustrie“ ūkinis patarėjas. 19461947 m. lietuvių pabėgėlių atstovas Flensburge. 19471952 m. Didžiosios Britanijos darbo ministerijos vertėjas ir socialinės globos tarnautojas Notingemo apygardoje. 19491970 m., su pertraukomis, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos tarybos pirmininkas. 1952–1970 m. Karališkosios karo aviacijos (Royal Air Force) koledžo (Kranvelis, Linkolnšyro grafystė) vyr. instruktorius ir vokiečių bei rusų kalbų dėstytojas. 1979 m. Tautinės paramos fondo, kuris rėmė Lietuvos disidentų šeimas, vienas steigėjų.

1930 m. žurnalo „Tautos ūkis“ steigėjas ir kurį laiką redaktorius. Dalyvavo steigiant žurnalą „Santarvė“, laikraščius „Sekmadienis“, „Tėvų žemė“. Laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Talka“, „Britanijos lietuvis“, „Lietuvos aidas“ ir kituose rašė apie Lietuvos užsienio prekybą, kooperaciją Lietuvoje, ūkio plėtros tendencijas, Lietuvos laisvės bylą, rezistenciją ir kita.[1]

Už nuopelnus valstybėi apdovanotas:

1934 metais - DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu;

1939 metais - Darbo žvaigždės 1-ojo laipsnio ordinu (Aukso žvaigžde);

1933 metais - Estijos Erelio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu;

1934 metais - Švedijos Vazos ordino Komandoro kryžiumi;

1936 metais - Danijos Danebrogo ordino Komandoro kryžiumi;

1937 metais - Italijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi;

1937 metais - Nyderlandų Oranje-Nasau ordino Komandoro kryžiumi.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių banko emisijos politika Europos monetarinių santykių plėtotės šviesoje, 1928 m.
  • Įvadas į buhalteriją, vadovėlis gimnazijoms, 1929 m.
  • Atsiminimai ir svarstymai, išleista 1992 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stasys Kuzminskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 352 psl.