Stanislovas Kostka Čartoriskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Kostka Čartoriskis
Čartoriskiai
Čartoriskiai (herbas)
Čartoriskiai (herbas)
Mirė: 1766 m. balandžio 5 d.
Tėvas: Juozapas Čartoriskis
Motina: Teresė Denhof
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo erelio ordinas

Kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis (m. 1766 m. balandžio 5 d. Varšuvoje) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas, po to Karūnos didysis medžioklis (nuo 1742 m.), Lucko, Lipnicko ir Radošicko seniūnas. Šarvuotos vėliavos pulkininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korecko linijos magnatų Čartoriskių giminės atstovas, herbo „Pogonia“ savininkas. Lietuvos didžiojo vėliavininko, kunigaikščio Juozapo Čartoriskio (m. 1750) ir Terezės Denhof, Pamario vaivados Vladislovo Denhofo dukters, vyresnysis sūnus.

Jo auklėtojas buvo ksiondzas - piaristas Mamčinskis. Dažniausiai jis gyveno netoli Krokuvos, bet dažnai buvo Liubline ir Varšuvoje Augusto Stipriojo valdymo pabaigoje. 1732 m. gruodį buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Braclavo vaivadijos į seimą.

Lenkijos karaliaus Augusto III valdymo metu Stanislovas Kostka Čartoriskis užėmė Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę, o 1742 m. gegužės 21 d. tapo Karūnos didžiuoju medžiokliu. 1743 m. – Vislicos pasiuntinys į seimą. 1752 m. gavo Lucko seniūno pareigybę. 1744 m. kovo 8 d. tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.

Kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis sirgo tuberkulioze.

1763 metų balandžio 25 d. atsisakė Lucko seniūno pareigų savo vyresnio sūnaus Juozapo Klemenso Čartoriskio naudai, bet tik tai ant popieriaus, o faktiškai vykdė tas pareigas iki savo mirties.

1763 metais po Lenkijos karaliaus Augusto III mirties kunigaikštis Stanislovas Kostka Čartoriskis buvo paskirtas ATR pasiuntiniu Prūsijos rūmuose Berlyne. Bandė pasiekti išrinkimą į seimą „savo“ pasiuntinius ir neleisti į seimą Voluinės vaivados Juozapo Kanto Osolinskio, „Familijos“ priešininko. 1764 metais pasirašė išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą Stanislovą Augustą Poniatovskį.

Karūnaciniame seime 1764 metais Stanislovas Kostka Čartoriskis buvo paskirtas pasiuntiniu deryboms su rusų ir prūsų pasiuntiniais. 1765 metų vasarį rimtai sirgo.

1766 metų balandžio 5 d., šeštadienį Stanislovas Kostka Čartoriskis mirė Varšuvoje. Balandžio 8 d. jį palaidojo bernardinų bažnyčioje Zebžydovo - Kalvarijoje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1736 metais Krokuvoje vedė Aną Rybinską (m. 1778), Kulmo vaivados ir Karūnos artilerijos generolo Jokūbo Zigmanto Rybinskio (m. 1725) dukterį. Vaikai:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Encyklopedyja Powszechna" tom 6, rok wydania 1861, Warszawa, str.245-247