Staliorių koplyčia
54°56′19″š. pl. 23°16′59″r. ilg. / 54.938565°š. pl. 23.283025°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Šakių |
| Savivaldybė | Šakių rajonas |
| Gyvenvietė | Stalioriai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1851 m. |
Staliorių koplyčia – koplyčia, esanti Staliorių kaime, Šakių rajone, apie 2,6 km į pietus nuo kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (pasukant ties Liepalotais). Koplyčia stūkso atokioje vietoje, miškelyje, ją supa senosios kaimo kapinaitės. 2021 m. paminėta koplyčios 170 metų sukaktis.[1]
Priklauso Lukšių šv. Juozapo parapijai,[2] yra viena iš lankytinų vietų Lukšių seniūnijoje.[3] Koplyčia atidaroma švenčių metu. Atlaidai – Šv. Jono Krikštytojo nukankinimas – rugpjūčio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčią supa senosios kaimo kapinaitės, įkurtos apie 1700-uosius metus. Koplyčia pastatyta 1851 m. Manoma, ji galėjo stovėti ir anksčiau. Istoriniai šaltiniai liudija, kad pastatas buvo stačiakampis, apkaltas lentomis, dengtas šiaudų stogu, su lentinėmis grindimis ir lubomis bei keturiais langais. Koplyčia neturėjo formalios fundacijos, titulo ir atlaidų, ją prižiūrėjo vietos parapijiečiai. Koplyčia veikė privačios Lukšių parapijos koplyčios teisėmis. Šv. mišios joje buvo aukojamos retkarčiais, per laidotuves, liturginius reikmenis tekdavo atsivežti iš parapinės bažnyčios. Viduje buvo vienas altorius su procesijų altorėliu.
Koplyčia atnaujinta 1936 m. Greičiausiai tuomet buvo pristatytas prieangis, gal ir zakristija. Tada galėjo būti pakeista ir stogo danga.
Sovietmečiu Staliorių koplyčia kurį laiką dar veikė. 1957 m. Šakių rajono valdžia uždraudė kapinaitėse laidoti. Koplyčia uždaryta 1974 m. liepą. Statinys ir gretimos kapinės buvo apleistos, nuniokotos. Koplyčioje buvęs vertingas bažnytinis turtas (paveikslai, skulptūros)[4] buvo nusavintas valstybės ir išvežtas į Ateizmo muziejų.[5]
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (nr. 20) rašė: „1974 liepos mėnesį Šakių raj. Lukšių apylinkės pirmininkė Kladienė su Ateizmo muziejaus darbuotojais išvežė autobusu iš Staliorių koplyčios paveikslus ir skulptūras. Nuo to laiko koplyčios raktas laikomas apylinkėje ir žmonės į koplyčią negali įkelti net kojos“.[6]
1989 m. vasario 16 d. kapines papuošė Lietuvos trispalvės vėliavos, buvo pastatytas paminklas čia pokaryje palaidotiems partizanams.
1994 m. koplyčia suremontuota: atnaujinta apkala ir kitos medinės dalys, sudėtos grindys. Dar vienas remontas atliktas 2014 m.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia suręsta iš tašytų rąstų, jos vidaus sienos iš natūralaus nedažyto medžio. Pagrindinės durys dvivėrės, papuoštos rombų rašto apkala. Koplyčios vidaus erdvė negili ir jauki. Presbiterijoje įrengtas naujas nedidelis altorius, kairėje pusėje stovi sakykla. Ant galinės koplyčios sienos kabo koplytėlė. Ant pastato bokštelio užrašytos paskutinio remonto ir kitos statinio datos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Paminėta koplyčios 170 metų sukaktis Archyvuota kopija 2021-07-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lukšių Šv. Juozapo parapija Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lukšių seniūnija. Lankytinos vietos Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LR kultūros paminklų sąrašas Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aidai. L. K. B. KRONIKOS III TOMAS
- ↑ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, nr. 20, p. 252 Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.