Trys filosofai
| Trys filosofai | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Džordžonė |
| Metai | apie 1508−1509 |
| Meno kryptis | renesansas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, drobė |
| Matmenys | 123 cm × 144 cm |
| Miestas (vieta) | Viena, Austrija |
| Muziejus | Meno istorijos muziejus |
Trys filosofai – italų renesanso dailininko Džordžonės (apie 1477–1510) paveikslas. Eksponuojamas Meno istorijos muziejuje Vienoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveikslą „Trys filosofai“ Venecijos aristokratas ir kolekcionuotojas Marcantonio Michiel aprašė 1525 m. Paveikslas buvo Taddeo Contarini kolekcijoje ir yra vienas iš labai nedaugelio patikimai žinomų autorinių Džordžonės kūrinių. Pasak Marcantonio Michiel, paveikslas nebuvo baigtas dėl Džordžonės mirties 1510 m. ir jį užbaigė Sebastianas del Pjombas. Kadangi stilistiškai paveikslas yra gana vientisas, tikėtina, kad Sebastiano del Pjombo indėlis jame buvo labai mažas ir apėmė tik užbaigiamuosius štrichus.
Marcantonio Michiel aprašė jį taip: „Aliejinis paveikslas su trim filosofais peizaže. Dviem stovinčiais ir vienu sėdinčiu, kontempliuojančiu saulės šviesą. Su stebuklingai nutapyta uola. Jis buvo pradėtas Žoržo da Kastelfranko ir baigtas Sebastiano del Pjombo“. Iš tikro nieko tikro nežinoma, kas vaizduojama paveiksle. Įvairūs interpretatoriai pateikia įvairias paveikslo temos versijas. Pagal vieną paprasčiausių versijų, pateiktą 1783 m., kai paveikslas dokumentuotas Vienoje, paveiksle vaizduojama Naujojo Testamento istorija apie tris karalius (ar tris išminčius) kelionėje paskui žvaigždę, kuri jiems rodė kelią pas užgimusį Jėzų Kristų. Kita versija, trys filosofai vaizduoja visuomenės tobulėjimo fazes, iš dešinės: antiką, viduramžius ir Džoržonės gyvenamąją epochą − renesansą. Tikėtina, kad paveiksle išties vaizduojami trys filosofai ir jų apmąstymo objektas yra tamsi uola dešinėje. Kontrastas tarp uolos šešėlio, nežinomybės, ir šviesos, žinojimo, kurį reprezentuota trys filosofai.[1]
1932 m. tyrimų metu nustatyta, kad Džordžonė iš pradžių senyvo žmogaus dešinėje kepurėje buvo tapęs kažką panašaus į kryžiaus ženklą, kas rodytų, kad pirminė paveikslo prasmė tikriausiai išties buvo religinė, o dailininkas vėliau ją pakeitė. Šis senyvas žmogus laiko popieriaus skiautę rankoje, kurioje tyrinėtojai įžvelgia tris astrologinius ženklus. Vidurinysis vyras yra su turbanu − orientalistikos elementas. Kairėje sėdintis vyras rankose laiko matavimo lazdeles ir tikriausiai kompasą, tačiau iš paveikslo neįmanoma nuspėti, kam jis šiuos prietaisus naudoja. Trys vyrai paveiksle apskritai neužsiima jokia konkrečiai identifikuojama veikla.[2] Pažymėtina, kad jie yra skirtingų amžių, iš kairės nuo jauniausio. Tokiu būdu paveikslas iš dalies galbūt vaizduoja renesanso laikmečiu populiarią trijų žmogaus amžių temą: jaunystės, brandos ir senatvės. Kita versija, galbūt vyrais vaizduojamos trys didžiosios religijos, iš kairės: krikščionybė, islamas ir judaizmas. Kita teorija, vyrų figūros iš kairės: italų renesansas, islamo pasaulis, antikinis graikų ir romėnų palikimas. Už vyrų figūrų pavaizduotas taikus tolimas peizažas su keliais namais. Pateikiamos ir įvairios kitos paveikslo prasmės išaiškinimo versijos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |