Meno istorijos muziejus (Viena)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Meno istorijos muziejus, vaizdas iš Marijos Teresės aikštės

Meno istorijos muziejus (vok. Kunsthistorisches Museum) – vienas iš didžiausių meno muziejų Europoje, esantis Vienoje, Austrijoje.

Garsiausi muziejaus eksponatai: Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslas „Babelio bokštas“ ir Benvenuto Čelinio juvelyrinė Pranciškaus I-ojo druskinė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus logotipas

Muziejus buvo pradėtas planuoti 1857 m. tam, kad viešajai publikai būtų prieinama Habsburgų meno kolekcija. Muziejus buvo pastatytas kartu su Gamtos istorijos muziejumi (vok. Naturhistorisches Museum) 18721891 m. pagal architektų Gottfried Semper ir Karl Freiherr von Hasenauer brėžinius (abu muziejai yra vienas priešais kitą).

Interjeras[taisyti | redaguoti kodą]

Meno kolekcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tutmozis III. Egiptiečių menas

Meno muziejus turi pagrindinę renesanso ir baroko dailės darbų kolekciją. Muziejuje yra šie skyriai:

  • Egipto ir Artimųjų Rytų
  • Graikų ir romėnų
  • Paveikslų galerija
  • Skulptūrų ir dekoratyvinių menų
  • Monetų kambarys
  • Biblioteka

Paveikslų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Žymiausi dailės darbai:

ir daugelis kt.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Meno istorijos muziejus (Viena) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka