Pamiškė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pamiškė (Ivanovo sritis, Rusija)

Pamiškė – pereinamoji zona tarp dviejų ekosistemų – iš miško ar miško teritorijos į laukus ir kitas atviras vietas.[1] Tam tikros augalų ir gyvūnų rūšys yra prisitaikiusios gyventi miško pakraštyje, todėl jos žmonėms dažniausiai yra labiau pažįstamos nei rūšys, aptinkamos giliau miškuose. Klasikinis miško pakraščio rūšių pavyzdys yra baltauodegis elnias, paplitęs Šiaurės Amerikoje.

Pamiškė žemėlapiuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Topografiniuose žemėlapiuose miškai vaizduojami žalia spalva. Jų pakraščiai, kaip ir kiti vietovės požymiai, paprastai nustatomi pagal aeronuotraukas, bet kartais ir pagal antžeminę vietovės apžvalgą. Tačiau jie atspindi tik esamą vaizdą, nes beveik visi miškai turi tendenciją plisti ir palaipsniui užpildyti erčias. Be to, sunku tiksliai nustatyti miško kraštą ten, kur krūmynuose ima augti ploni medžiai. Žemėlapių sudarytojų nuomonių skirtumai, nurodant miško pakraštį, dažnai siekia keliolika metrų. Be to, daugelis kartografų nori parodyti net mažas medžių salas, o kiti, priklausomai nuo žemėlapio mastelio, renkasi bendresnes, ištisines linijas miško ar pamiškės vaizdavimui. Specializuotam darbui dažnai naudojamos oro nuotraukos ar vaizdai iš palydovų, todėl nereikia taisyti žemėlapių, kurie dėl išlaidų gali būti atnaujinami tik gana dideliais laiko intervalais.

Pamiškės biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miško pakraštyje keičiasi ne tik flora, bet ir fauna bei dirvožemio rūšis. Daugelis gyvūnų rūšių renkasi pamiškes, o ne miško gilumą, nes jie čia gali ir pasislėpti, ir gauti šviesos. Miško pakraštyje medžiai dažnai yra kitokie, nei miško gilumoje. Tas pats pasakytina ir apie kitą, žemiau besivystančią augmeniją. Kuo laipsniškesnis perėjimas nuo atviro kraštovaizdžio į miškingą teritoriją (pavyzdžiui, per tarpinius jaunus medžius ar krūmus), tuo mažesnė rizika, kad audringu oru stiprus vėjas pažeis pamiškės išorines medžių eiles. Miško pakraščio medynų ir kitos augalijos sudėtis yra svarbūs miškotvarkoje, ypač atkuriant mišką. Pamiškes savo tikslams dažnai išnaudoja medžiotojai, kuriems patogu čia pastatytuose bokšteliuose stebėti gamtą ar medžioti gyvūnus. o kultūrinės ribos nėra teisiškai įpareigojančios

Tautosakoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairiose kultūrose yra susijusių patarlių:

  • „Kaip pamiškėj šaukia, taip miške atsiliepia“ (lietuvių).[2]
  • „Iš pamiškės nespręsk apie mišką“ (rusų).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Miškų enciklopedija. Pamiškė forest.geoman.ru
  2. Lietuvių kalbos žodynas. Pamiškė lkz.lt
  3. Толковый словарь живого великорусского языка: в 4 т. / авт.-сост. В. И. Даль. – 2-е изд. – СПб.: 1880–1882.