Kokliušas
Kokliušas (lot. pertussis) – ūminė infekcinė liga, plintanti oru, kuriai būdingas kvėpavimo takų pažeidimas, sunkūs spazminio kosulio priepuoliai. Kokliušu dažniausiai serga vaikai iki 5 metų, suaugusieji – retai.[1]
Kokliušą sukelia nejudrios, lazdelės formos bakterijos Bordetella pertussi, kurios dauginasi kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje. Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, t. y. kai sveikas žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais, o ypač kosint, čiaudant.[1] Ligonis užkrečia aplinkinius net 6 savaites nuo ligos pradžios, ypač pavojingas pirmąją ligos savaitę.[2]
Inkubacinis laikotarpis – nuo 2 iki 14 arba 15 dienų.[1][2] Pirmieji ligos požymiai – kosulys, sloga, kartais kiek pakilusi kūno temperatūra. Naktimis kosulys sustiprėja, pirmas dvi savaites kostima itin stipriai, dažni priepuoliai. Dėl jų veidas parausta, paburksta, pradėjęs kosėti ligonis negali atsikosėti, gaudo orą, jam baigiantis ligonis atkosti skaidrių, tąsių gleivių, ašaroja, seilėjasi, neretai žiaukčioja, vemia, kartais skystai pasituština. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis, todėl gali išopėti. Akių junginėje, po oda ar nosiaryklės gleivinėje gali atsirasti kraujosruvų.[1][2]
Sunkiausiai kokliušas pasireiškia naujagimiams, kūdikiams, kuriems galimi smegenų pažeidimai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Dažna ligos komplikacija – plaučių uždegimas. Ligoniui reikia būti daugiau gryname ore, gerai vėdinti patalpas. Prasidėjus kosulio priepuoliui – mažą vaiką paimti ant rankų, didesnį – pasodinti, raminti, kad sumažėtų priepuolio ūmumas.[1] Gydoma antibiotikais (ligos pradžioje), sunkiais atvejais – deguonies terapija, lašinėmis skysčių infuzijomis, raminamaisiais vaistais, ligonis izoliuojamas.[2]
Nuo kokliušo vaikai skiepijami kokliušo vakcina (po jos gali pasireišti lengva ligos forma).[1][2] Persirgus šia liga, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui. Karantinas po ligos trunka 25 dienas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Kokliušas. Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991. 243–244 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Kokliušas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007