Karaganda
| Karaganda kaz. Қарағанды | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+6) | |
| Valstybė |  Kazachstanas
|
| Regionas |  Karagandos sritis
|
| Gyventojų | 501 095 |
| Altitudė | 553 m |
 Vikiteka |
Karaganda |
| Kirčiavimas | Karagandà |
Karaganda (kaz. Қарағанды, rus. Караганда) – miestas Kazachijos vidurinėje dalyje, srities centras. Ketvirtasis pagal dydį Kazachijos miestas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1856 m. įkurta angliakasių gyvenvietė, kurioje kastos akmens anglys vario lydyklai. Sparčiau plėstis pradėjo XX a. ketvirtame dešimtmetyje nutiesus geležinkelį. Karagandos anglių baseinas turėjo tapti svarbiausiu akmens anglių tiekėju Uralui. Plėtotas daugiausia kalinių darbu. Lagerių komplekso, vadinamojo Karlago, rajonas, pasak Aleksandro Solženicyno, buvo didžiausios Gulago archipelago provincijos centras.
1934 m. gavo miesto teises. Nuo 1936 m. srities centras. 1939 m. jau turėjo 166 000 gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą iš SSRS vakarinės dalies į Karagandą evakuota pramonės įmonių. Ypač svarbi tolesnei miesto pramonės plėtrai buvo iš Donecko baseino atkelta akmens anglių kasybos mašinų gamykla. Po karo miestas toliau plėtėsi, tapo antru pagal gyventojų skaičių Kazachijos miestu, svarbiu pramonės ir kultūros centru.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1933 m. | 1939 m.sur. | 1956 m. | 1959 m.sur. | 1967 m. | 1973 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 118 900 | 156 200 | 350 000 | 378 200 | 498 000 | 552 000 | ||
| 1979 m.sur. | 1983 m. | 1989 m.sur. | 1999 m.sur. | 2006 m. | 2021 m. | ||
| 571 877 | 600 000 | 507 318 | 436 864 | 409 151 | 501 095 | ||
| |||||||
Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
22 km į pietryčius nuo Karagandos nuo 1992 m. veikia tarptautinis Sary Arkos oro uostas. Išplėtotas akmens anglių sodrinimas, mašinų (šachtų įrenginių, elektrotechnikos gaminių) gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė.
Yra Kazachijos mokslų akademijos skyrius, Karagandos valstybinis universitetas, įkurtas 1972 m., technikos universitetas, medicinos akademija, teisės institutas. Veikia 17 mokslinio tyrimo institutų. Yra Istorijos ir kraštotyros, Vaizduojamojo meno muziejai, Kazachų dramos, rusų dramos, muzikinės komedijos teatrai, Filharmonija, botanikos sodas, zoologijos sodas.
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karagandos priemiestyje Michailovskoje veikė lageris, kuriame 1950 m. kalėjo apie 3000 kalinių, apie 300 jų – lietuviai. Kaliniai daugiausia dirbo statybose. Kunigo A. Dumbliausko iniciatyva 1977 m. Karagandoje pastatyta katalikų Šv. Juozapo bažnyčia. XXI a. pr. Karagandoje tebegyveno kelios dešimtys lietuvių. 2003 m. įkurta Karagandos lietuvių kultūros draugija.
1990 m. į Karagandą buvo nuvykusi buvusių politinių tremtinių ir Lietuvos TV žurnalistų ekspedicija. Sukurtas dokumentinis filmas „Karlagas – mirties žemė“ (rež. Vitalis Gruodis).[2]
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FK Šahter Ķaraǵandy (futbolas)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Численность населения Казахстана по отдельным этносам на начало 2021 года Page white excel.png. Комитет по статистике Министерства национальной экономики Казахстана.
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Karaganda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 392 psl.