Hegzametras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lietuviška panegirika Žygimantui Vazai, parašyta jo atvykimo į Vilnių proga 1589 m. (pirmasis hegzametras lietuvių kalba, spėjamas autorius – Mikalojus Pacas).

Hegzametras (gr. hexametron < hex 'šeši' + metron 'matas') – antikinės eilėdaros šešių daktilinių pėdų eilutė.

Jos paskutinė pėda dviskiemenė. Eilutes suskaido cezūros. Eilutės gali būti išdėstytos astrofiškai arba jungiamos į dvieiles strofas.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hegzametru parašyti graikų (Homero) epai „Iliada“ ir „Odisėja“, bukolinė poezija, Vergilijaus „Eneida“, „Georgikos“, romėnų satyros, himnai, elegijos ir epigramos, Kristijono Donelaičio poema „Metai“.