Anatolijus Liadovas
| Anatolijus Liadovas rus. Анатолий Константинович Лядов | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1855 m. gegužės 4 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1914 m. rugpjūčio 28 d. (59 metai) Polynovskoje prie Borovičių |
| Veikla | rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas |
 Vikiteka |
Anatolijus Liadovas |
Anatolijus Liadovas (rus. Анатолий Константинович Лядов, 1855 m. balandžio 29 ar gegužės 4 d. Sankt Peterburgas – 1914 m. rugpjūčio 15 d. arba 28 d. Polynovskoje prie Borovičių, dab. Naugardo sritis) – rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1878 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos N. Rimskio–Korsakovo kompozicijos klasę ir pradėjo joje dėstyti; Nuo 1886 m. profesorius. Nuo 1884 m. dar dėstė Rūmų giedotojų kapeloje. XIX a. aštuntame dešimtmetyje suartėjo su „Galingojo sambūrio“ kompozitoriais, devintame dešimtmetyje buvo Beliajevo būrelio narys. Dirigavo įvairių organizacijų renginiuose, rusų simfoniniuose koncertuose.
Mokiniai: Borisas Asafjevas, Konstantinas Galkauskas, Michailas Gnesinas, Nikolajus Miaskovskis, Sergejus Prokofjevas, Juozas Tallat Kelpša, Mykolas Bukša, Stasys Šimkus, Emilis Mlynarskis.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1900 m. daugiausia kūrė muziką fortepijonui, vertingiausi kūriniai – miniatiūros. 1904–1914 m. sukūrė ryškiausius simfoninės muzikos kūrinius. Jiems būdinga spalvingumas, mikrotematizmas, kameriškumas, programiškumas, pasakos ir epiniai motyvai, glausta forma. Sukūrė kantatų, pjesių fortepijonui, chorų, romansų, dainų vaikams, daugiau kaip 200 rusų liaudies dainų išdailų. Kūryba grindžiama romantinės ir rusų klasikinės muzikos tradicijomis.[1]
- Žymiausi kūriniai
- Messinos nuotaka kantata, 1878 m., pagal F. Šilerio žodžius.
- Ragana (Baba–jaga) simfoninis paveikslas, 1904 m.
- Užburtas ežeras, simfoninis paveikslas, 1909 m.
- Kikimora, simfoninis paveikslas, 1909 m.
- Aštuonios rusų liaudies dainos, simfoninis ciklas, 1906 m.
- Arabeskos, pjesė, 1878 m.
- Apie senovę, pjesė, 1889 m.
- Muzikinė tabokinė, pjesė, 1893 m.
- Barkarolė, pjesė, 1898 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautė Markeliūnienė. Anatolijus Liadovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.