Gramatinis skaičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Undid edits by 78.61.161.49 (talk) to last version by Ed1974LT Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.4] |
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas. |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai |
{{Šaltiniai}} |
||
'''Gramatinis skaičius''' ({{la|Numerus grammaticus}}) – [[gramatinė kategorija]], nurodanti kiekinę skirtybę [[daiktavardis|daiktavardžiuose]], [[būdvardis|būdvardžiuose]], [[įvardis|įvardžiuose]], [[veiksmažodis|veiksmažodžiuose]]. Daugelyje pasaulio kalbų būdingas dualistinis kalbos dalių skirstymas į '''vienaskaitą''' (''singularis'') ir '''[[daugiskaita|daugiskaitą]]''' (''pluralis''). Taip pat pasitaiko ir kitų gramatinio skaičiaus kategorijų: [[dviskaita]] ([[sanskritas]], [[senoji graikų kalba]], [[slovėnų kalba]] ir kt.), triskaita ([[bislama]], kai kurios kitos Okeanijos kalbos), keliskaita (skiriama keletas ir daug objektų; [[hopių kalba]], [[arabų kalba]], iš dalies [[baltų-slavų kalbos]]). |
'''Gramatinis skaičius''' ({{la|Numerus grammaticus}}) – [[gramatinė kategorija]], nurodanti kiekinę skirtybę [[daiktavardis|daiktavardžiuose]], [[būdvardis|būdvardžiuose]], [[įvardis|įvardžiuose]], [[veiksmažodis|veiksmažodžiuose]]. Daugelyje pasaulio kalbų būdingas dualistinis kalbos dalių skirstymas į '''vienaskaitą''' (''singularis'') ir '''[[daugiskaita|daugiskaitą]]''' (''pluralis''). Taip pat pasitaiko ir kitų gramatinio skaičiaus kategorijų: [[dviskaita]] ([[sanskritas]], [[senoji graikų kalba]], [[slovėnų kalba]] ir kt.), triskaita ([[bislama]], kai kurios kitos Okeanijos kalbos), keliskaita (skiriama keletas ir daug objektų; [[hopių kalba]], [[arabų kalba]], iš dalies [[baltų-slavų kalbos]]). |
13:58, 26 lapkričio 2022 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gramatinis skaičius (lot. Numerus grammaticus) – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose. Daugelyje pasaulio kalbų būdingas dualistinis kalbos dalių skirstymas į vienaskaitą (singularis) ir daugiskaitą (pluralis). Taip pat pasitaiko ir kitų gramatinio skaičiaus kategorijų: dviskaita (sanskritas, senoji graikų kalba, slovėnų kalba ir kt.), triskaita (bislama, kai kurios kitos Okeanijos kalbos), keliskaita (skiriama keletas ir daug objektų; hopių kalba, arabų kalba, iš dalies baltų-slavų kalbos).
Gramatinis skaičius nurodomas kaitaliojant galūnes, keičiant arba pridedant priesagas. Daiktavardžių ir būdvardžių skaičiai sutinkami visose indoeuropiečių kalbose, daugelyje kitų vakarų ir šiaurės Eurazijos kalbų, Afrikoje. Pietų, Pietryčių Azijoje, Amerikoje daugiskaita dažnai neprivaloma, o dalyje Australijos ir Naujosios Gvinėjos kalbų daugiskatos nėra.
Veiksmažodžių kaitymas skaičiais pasitaiko rečiau, ypač tose kalbose, kuriose privalu nurodyti veikėją.