Personifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.184.172 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (188.69.212.10 keitimas) Žyma: Atmesti |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{Išnašos}} |
{{Išnašos}}H{{Leksinės figūros}} |
||
{{Leksinės figūros}} |
|||
[[Kategorija:Meninės priemonės]] |
[[Kategorija:Meninės priemonės]] |
19:42, 7 gegužės 2022 versija
Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima psichologiniam paralelizmui: žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais.
Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, antropomorfizmu. Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.
Personifikacija dar vadinama prozopopėja, tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.[1]
Šaltiniai
- ↑ Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.
H
|