Laisvoji Fjumės valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Stato libero di Fiume ; Laisvoji Fjumės valstybė
	laisvoji valstybė
Vėliava	Herbas
	Location of
Sostinė	Fjumė
Valdymo forma	Respublika
	prezidentas
1921-1922	Riccardo Zanella
1922-1923	Giovanni Giuriati
1923-1924	Gaetano Giardino (karinis gubernatorius)
Era	Tarpukaris
- Rapalo sutartis	1920 m. gruodžio 24 d.
- Romos sutartis	1924 m. vasario 22 d.
Valiuta	Fjumės krona (iki 1920 m.); Italijos lira (nuo 1920 m.)

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:44, 17 sausio 2022 versija

Laisvoji Fjumės valstybė (it. Stato libero di Fiume), Laisvasis Fjumės miestas – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas Fjumė (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas Rijeka), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.

Istorija

Pirmą kartą Fjumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas imperatoriaus Karolio VI dekretu buvo paskelbtas Šventosios Romos imperijos laisvuoju uostu. 1776 m., valdant imperatorei Marijai Terezei, miestas buvo priskirtas Vengrijos karalystei, o 1779 m. tapo Fjumės corpus separatum (t. y., gavo corpus separatum teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų banas Josip Jelačić, kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip corpus separatum. Iki 1924 m. Fjumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.

XIX a. mieste gyveno kroatai, italai, vengrai ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – italų, vengrų ir vokiečių kalba. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – venetų kalba su kroatų žodžių priemaiša.^[1] Kaimo vietovėje vyravo kroatų kalba (čakavų dialektas).

Šaltiniai

↑ Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)

[1] Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 |_noautocat = yes
 |vietinis pavadinimas = Stato libero di Fiume
-|ilgas pavadinimas = Laisvoji Fiumės valstybė
+|ilgas pavadinimas = Laisvoji Fjumės valstybė
 |paprastas_pav  =
 |žemynas    = Europa
@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 |vėliava_s2      = Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg
 |image_flag   =  Flag of the Free State of Fiume.svg
-|vėliava        = Laisvosios Fiumės valstybės vėliava
+|vėliava        = Laisvosios Fjumės valstybės vėliava
 |image_coat   =  Coat of arms of the Free State of Fiume.svg
 |simbolio_tipas = Herbas
@@ Eilutė 33: / Eilutė 33: @@
 |image_map    = Freistaat Fiume 1920-1924.png
 |image_map_caption =
-|sostinė          = [[Rijeka|Fiumė]]
+|sostinė          = [[Rijeka|Fjumė]]
 |valstybinės kalbos = oficialios: [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]]<br>regioninės: [[venetų kalba|venetų]], [[kroatų kalba|kroatų]]
 |valdovo_titulas = [[prezidentas]]
@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 |valdymo_metai3  = 1923-1924
 |valdovas3       = ''Gaetano Giardino'' (karinis gubernatorius)
-|valiuta       = [[Fiumės krona]] (iki 1920 m.)<br>[[Italijos lira]] (nuo 1920 m.)
+|valiuta       = [[Fjumės krona]] (iki 1920 m.)<br>[[Italijos lira]] (nuo 1920 m.)
 }}
-'''Laisvoji Fiumės valstybė''' ({{it|Stato libero di Fiume}}), ''Laisvasis Fiumės miestas'' – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas [[Fiumė]] (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas [[Rijeka]]), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
+'''Laisvoji Fjumės valstybė''' ({{it|Stato libero di Fiume}}), ''Laisvasis Fjumės miestas'' – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas [[Fjumė]] (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas [[Rijeka]]), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
 == Istorija ==
-Pirmą kartą Fiumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu.
+Pirmą kartą Fjumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu.
- m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fiumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] [[Josip Jelačić]], kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fiumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
+ m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[Fjumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] [[Josip Jelačić]], kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. Fjumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
 XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su kroatų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalba]] (čakavų dialektas).