Itališkoji Karnaro regentystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Reggenza Italiana del Carnaro
Itališkoji Karnaro regentystė
nepripažinta valstybė
Flag of the Free State of Fiume.svg
1919 – 1920 Flag of the Free State of Fiume.svg

Flag of

Vėliava

Sostinė Fjumė
Valdymo forma Respublika
dučė
 1919-1920 Gabriele D'Annunzio
Era Imperializmas
 - 1919 m. perversmas 1919 m. rugsėjo 12 d.
 - užkariavimas 1920 m. gruodžio 24 d.

Itališkoji Karnaro regentystė (it. Reggenza Italiana del Carnaro) – Fjumės mieste (dabar Rijeka Kroatijoje) egzistavusi nepripažinta valstybė, egzistavusi 1919-1920 m., kurios vadovas buvo Gabrielis D'Anuncijas (Gabriele d'Annunzio).

Impresa di Fiume[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. Fjumės pašto ženklas

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. Italija pasirašė sutartį su sąjungininkais (Londono sutartis (1915 m.)), pagal kurią Italijai buvo pažadėtas visas Austrijos pajūris, bet ne Fjumės miestas. Pasibaigus karui 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje šis teritorijų perskirstymas buvo patvirtintas. Fjumė liko ne Italijos teritorija ir su gretimomis Kroatijos žemėmis buvo prijungta prie Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės.

Gabrielis D'Anuncijas buvo nepatenkintas šiuo sprendimu. 1919 m. rugsėjo 12 d. jis su 2600 kareivių iš Italijos karališkosios kariuomenės (Sardinijos grenadieriai) bei Italijos nacionalistais užėmė Fjumės miestą. Sąjungininkų (amerikiečių, britų ir prancūzų) okupacinės pajėgos buvo priverstos pasitraukti. D'Anuncijo pajėgų žygis nuo Ronchi dei Legionari į Fjumę imtas vadinti it. Impresa di Fiume ('Fjumės žygis').

Tą pačią dieną D.Anuncijas pareiškė, kad jis aneksavo Fjumės teritoriją prie Italijos karalystės. Jį entuziastingai sveikino Fjumės gyventojai italai.[1] Šiam veiksmui pasipriešinimo Italijos vyriausybė, ir D'Anuncijas priešinosi Italijos politiniam spaudimui. Sąmokslininkai siekė, kad Italija prisijungtų Fjumę, bet Italija tai daryti atsisakė. Italija inicijavo Fjumės blokadą, reikalaudama, kad perversmininkai pasiduotų. Italijos literatas Filippo Tommaso Marinetti, 1919 m. rugsėjį buvęs Fjumėje, Fjumės žygio dalyvius pavadino it. disertori in avanti 'avangardiniais dezertyrais'.

Regentystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. rugsėjo 8 d. D'Anuncijas pareiškė, kad miestas yra Itališkoji Karnaro regentystė. Jos konstitucija buvo vėlesniosios fašistinės Italijos sistemos pirmtakė. Pats D'Anuncijas pasiskelbė duče, diktatoriumi.

Pavadinimas it. Carnaro paimtas iš Kvarnerio įlankos (it. Golfo del Carnaro) pavadinimo, nes Fjumė yra prie šios įlankos.

Regentystei priklausė ir Krko sala. Vienintelė valstybė, kuri pripažino Itališkąją Karnaro regentystę buvo Tarybų Sąjunga.

Konstitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas:Stamp Fjume 1920 25c Annunzio.jpg
D'Anuncijas 1920 m. Fjumės pašto ženkle

Karnaro regentystės konstitucija (it. Carta del Carnaro buvo anarchistų, proto-fašistų ir demokratinių respublikonų idėjų derinys. D'Anuncijas dažnai laikomas Italijos fašistų idėjų ir politikos pirmtaku. Jo paties politinės pažiūros išryškėjo Fjumėje, kur jis veikė kartu su sindikalistu Alceste De Ambris, lyderiu grupės Italijos jūrininkų, kurie sukilo ir savo laivus perdavė D'Anuncijaus pavaldumui. De Ambris surašė teisinį ir politinį karkasą, o D'Anuncijas panaudojo savo kaip poeto įgūdžius.

Konstitucija buvo įsteigta korporacinė valstybė, kurioje 9 korporacijos atstovavo skirtingus ekonomikos sektorius. Narystė korporacijose buvo privaloma. D'Anuncijas sukūrė dešimtą morporaciją, į kurią įėjo išskirtinės asmenybės. Įstatymų leidžiamąją galia buvo suteikta dviejų rūmų legislatūrai, kurią sudarė Optimatų taryba (it. Consiglio degli Ottimi) ir Korporacijų taryba (it. Consiglio dei Provvisori). Bendrose abiejų tarybų (it. Arengo del Carnaro) sesijose buvo svarstomos ir priimamos tarptautinės sutartys, konstitucijos pataisos ir diktatoriaus skyrimas ypatingomis aplinkybėmis.

Regentystės pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Itališkosios Karnaro regentystės teritorija:
oranžinė – iki 1918 m. egzistavęs Vengrijos Fjumės rajonas,
geltona – 1919 m. prie Fjumės prijungta teritorija,
žalia – Jugoslavija.

1920 m. lapkričio 12 d. Rapalo taikos sutartimi Karnaro regentystė buvo pripažinta kaip Laisvoji Fjumės valstybė.

D'Anuncijas nepaisė Rapalo sutarties ir paskelbė karą Italijai. 1920 m. gruodžio 24 d. Italijos armija ir Italijos Karališkojo laivyno apšaudymas privertė Fjumės legionierius atsitraukti ir miestą pasiduoti.

Laisvoji Fjumės valstybė egzistavo iki 1924 m., kai Fijmė 1924 m. Romos sutartimi buvo prijungta prie Italijos karalystės. Prijungtoji teritorija tapo Karnaro provincija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]