Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
||
== Žymėjimas == |
|||
XIX amžiuje prancūzų poetas Alcanter de Brahm buvo pasiūlęs naudoti atvirkščią [[klaustukas|klaustuką]] (⸮, [[Unicode]] 2E2E) [[ironija|ironijai]] bei sarkazmui žymėti.<ref name="percontation">{{Cite journal|last=Everson |first=Michael |last2=Baker |first2=Peter |last3=Dohnicht |first3=Marcus |last4=Emiliano |first4=António |last5=Haugen |first5=Odd Einar |last6=Pedro |first6=Susana |last7=Perry |first7=David J. |last8=Pournader |first8=Roozbeh |date=April 10, 2016 |title=Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS |url=http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20160410171950/http://std.dkuug.dk/jtc1/sc2/wg2/docs/n3193.pdf |archive-date=2016-04-10}}</ref> Daugelis kalbų neturi specialaus ženklo ironijai žymėti, bet ne visos kultūros ironiją supranta vienodai ir labai skirtingos kultūros skaitytojas tos ironijos gali neatpažinti. |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{išn}} |
|||
{{Leksinės figūros}} |
{{Leksinės figūros}} |
||
22:43, 2 balandžio 2021 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „Dievų miškas“).
Žymėjimas
XIX amžiuje prancūzų poetas Alcanter de Brahm buvo pasiūlęs naudoti atvirkščią klaustuką (⸮, Unicode 2E2E) ironijai bei sarkazmui žymėti.[1] Daugelis kalbų neturi specialaus ženklo ironijai žymėti, bet ne visos kultūros ironiją supranta vienodai ir labai skirtingos kultūros skaitytojas tos ironijos gali neatpažinti.
Šaltiniai
- ↑ Everson, Michael; Baker, Peter; Dohnicht, Marcus; Emiliano, António; Haugen, Odd Einar; Pedro, Susana; Perry, David J.; Pournader, Roozbeh (April 10, 2016). „Proposal to add Medievalist and Iranianist punctuation characters to the UCS“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-04-10.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba)
| |||||