Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cotton's Gardens.jpg|thumb|„Cotton's Gardens“ – loftais paversti sandėliai [[Hokstonas|Hokstone]] ([[Londonas]])]]
[[Vaizdas:Theodore Herzl.jpg|thumb|right|[[Teodoras Herclis]], suformavęs pagrindinius sionizmo principus]]
'''Loftas''' ({{en|loft}} – „palėpė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas“) – (gyvenamojo) būsto tipas, [[butas]]; gyvenimui pritaikytas apleistas [[fabrikas]] ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės.
'''Sionizmas''' (pagal [[Sionas|Siono]] kalną [[Jeruzalė]]je) – [[žydai|žydų]] tautinis judėjimas, siekiantis suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje Erec-Izraelyje (Izraelio žemėje), teritorijoje tarp [[Jordanas (upė)|Jordano upės]] ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] krantų.


Idėja nenaudojamus gamybinius, [[pramonė|pramoninius]] pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje [[JAV]] ([[Manhatanas|Manhatane]], [[Niujorkas]]). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis [[menininkas|menininkai]]. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos.
Idėja sukurti nepriklausomą žydų [[valstybė|valstybę]] atsirado XIX a. gale [[Europa|Europos]] [[žydai|žydų]] tarpe. Pirmą kartą planai sukurti žydų valstybę buvo išdėstyti 1862 m. [[Mozė Hesas|Mozės Heso]] (''Moses Hess'') knygoje „Roma ir Jeruzalė“. Pagrindinius sionizmo principus XIX a. suformulavo [[Teodoras Herclis]] (''Theodor Herzl''). Šis judėjimas apjungė keliolika kongresų, kuriuose buvo diskutuota apie galimybę sukurti „juridiškai apsaugotas žydų tautos gyvenvietes“. 1896 m. Teodoras Herclis savo darbe „Žydų valstybė“ (''„Judenstaat“'') pateikė koncepciją, pagal kurią žydai ne tik etninė – religinė kategorija, taip pat ir [[tauta|tautinė]]. Sionizmas buvo atsakas į augančias [[Antisemitizmas|antisemitines]] nuotaikas, Europoje kuriantis tautinėms valstybėms. Žydai ne tik prarasdavo savo išskirtinės privilegijas, bet net nesugebėdavo tapti lygiateisiais valstybių nariais, daugiausiai dėl jų religijos ir kultūros. XX a. viduryje sionizmas paskatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą.


XX a. 5 dešimtmetyje loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų [[bohema|bohemos]] gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.
Pagal sionizmo ideologiją istorinėje žydų tėvynėje būtina sukurti „tautines gyvenvietes“ (vėliau – valstybę), kur žydai iš viso pasaulio galėtų repatrijuotis – pervažiuoti amžinai gyventi į savo istorinę tėvynę. Valstybine Izraelio kalba turėjo tapti [[hebrajų kalba]], kuria žydai kalbėjo senovėje. [[Arabai]], gyvenę [[Palestinos regionas|Palestinoje]], priklausę įvairioms religinėms ir etninėms grupėms, dažnai konfliktavusiomis tarpusavyje, pagal sionizmo ideologiją turėjo gauti visas pilietines ir politines teises ir tapti nacionaline mažuma.
Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas [[Endis Varholas]]. Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manhatano 47-ojoje gatvėje.


Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.
'''[[Sionizmas|Daugiau…]]'''

Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus ''loft'' stiliaus pastatus.

'''[[Loftas|Daugiau…]]'''


Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

08:42, 1 kovo 2021 versija

„Cotton's Gardens“ – loftais paversti sandėliai Hokstone (Londonas)

Loftas (angl. loft – „palėpė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas“) – (gyvenamojo) būsto tipas, butas; gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės.

Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV (Manhatane, Niujorkas). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos.

XX a. 5 dešimtmetyje loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų bohemos gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas. Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas Endis Varholas. Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manhatano 47-ojoje gatvėje.

Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.

Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus loft stiliaus pastatus.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Naujoji Gvinėja.