Loftas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 08:42, 1 kovo 2021 versija

Loftas (angl. loft – „palėpė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas“) – (gyvenamojo) būsto tipas, butas; gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV (Manhatane, Niujorkas). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos.

XX a. 5 dešimtmetyje loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų bohemos gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas. Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas Endis Varholas. Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manhatano 47-ojoje gatvėje.

Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.

Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus loft stiliaus pastatus.

Stilius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m² (loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa). Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.

Loftui būdinga:

aukštos, kartais iki 10 metrų aukščio lubos, didžiuliai langai – vitrinos, atviri metaliniai balkiai bei nešančiosios konstrukcijos.
balta emulsija dažytos sienos, atviro plytų mūro ar betono elementai.
iš stiklo blokelių statomos pertvaros.
minimalistinių formų chromuoti buitiniai prietaisai, skysto kristalo monitoriai bei televizoriai.
proporcijų laužymas – pavyzdžiui, šalia pastatyti kardinaliai skirtingų dydžių baldai.
asketiškumas ir minimalizmas.
būdingiausios lofto interjero medžiagos – stiklas, plastikas, metalas, betonas.
atvirumas – atviros lentynos, stelažai.

Loftai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą loftų idėja pasiekė XX a. pabaigoje (menininkų iniciatyva). Atitinkamų patalpų kaina išaugo apie 10 kartų (pvz., XX a. pabaigoje gamykloje „555“ 1 m² patalpų kaina – apie 500 litų; 2008 m. nekilnojamo turto bendrovių siūlomų gamyklų patalpų kaina – iki 5000 litų už 1 m²). Pastaruoju metu į loftus investuoja ir verslininkai, nekilnojamojo turto agentūros.

Didžiausias loftų kvartalas – netoli Vilniaus centro (Taraso Ševčenkos gatvėje) sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinta gamykla „555“. Pirmoji erdvioje (500 m²) gamyklos patalpoje įsikūrė reklamos bendrovė „Ideé fixe“. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves.

2002 m. buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „Menų spaustuvė“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje, Antakalnyje, kadaise didikams Sapiegoms priklausiusio namo valdose).

Ateitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikoje bei Europoje tikri loftai vertinami, kadangi jų liko nedaug. Pvz., Niujorke lofto 1 m² kainuoja iki 12 000 JAV dolerių, Čekijoje – nuo 3 000 iki 4 000 JAV dolerių; Maskvoje lofto su vaizdu į Maskvos upę 1 m² kaina – apie 30 000–50 000 JAV dolerių. Tenkindami rinkos poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai jau stato loftų imitacijas. Tai naujos statybos namai ir butai, įrengti kaip loftai. Naujos statybos pastatuose išlaikomos pagrindinės loftų ypatybės – erdvumas bei dydis. Naujuose pastatuose geriau apgalvotos komunikacijų sistemos, numatytas šildymas, kurio nebuvo originaliuose loftuose. Naujame 2007 m. bendrajame Vilniaus plane numatyta, kurias pramoninės teritorijas galima keisti į gyvenamas – komercines.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Loftas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 3: / Eilutė 3: @@
 == Istorija ==
-Idėja nenaudojamus gamybinius, [[pramonė|pramoninius]] pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje [[JAV]] ([[Manhetenas|Manhetene]], [[Niujorkas]]). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis [[menininkas|menininkai]]. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos.
+Idėja nenaudojamus gamybinius, [[pramonė|pramoninius]] pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje [[JAV]] ([[Manhatanas|Manhatane]], [[Niujorkas]]). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis [[menininkas|menininkai]]. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos.
-XX a. 5 deš. loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų [[bohema|bohemos]] gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.
-Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas [[Endis Varholas]] (''Andy Warhol''). Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manheteno 47-ojoje gatvėje.
+XX a. 5 dešimtmetyje loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų [[bohema|bohemos]] gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.
-Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai.
+Loftu fabriką pavertė ir amerikiečių menininkas [[Endis Varholas]]. Jis įrengė pirmąjį loftą rytinio Manhatano 47-ojoje gatvėje.
+Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. Jų vietas užėmė sėkmingai dirbantys advokatai ir finansininkai. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.
--aisiais loftų idėja pasiekė Europą – Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją.
 Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Vakaruose šių senų pramoninių patalpų paklausa yra tokia didelė, kad jų liko visai nedaug, todėl statybininkai stato naujus ''loft'' stiliaus pastatus.
 == Stilius ==
-Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m². (loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa). Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.
+Pagrindinis lofto bruožas – didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m² (loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa). Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama – atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.
 Loftui būdinga:
@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 == Loftai Lietuvoje ==
 Lietuvą loftų idėja pasiekė XX a. pabaigoje (menininkų iniciatyva). Atitinkamų patalpų kaina išaugo apie 10 kartų (pvz., XX a. pabaigoje gamykloje „555“ 1 m² patalpų kaina – apie 500 litų; 2008 m. nekilnojamo turto bendrovių siūlomų gamyklų patalpų kaina – iki 5000 litų už 1 m²). Pastaruoju metu į loftus investuoja ir verslininkai, nekilnojamojo turto agentūros.
-Didžiausias loftų kvartalas – netoli Vilniaus centro (Ševčenkos gatvėje) sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinta gamykla „555“. Pirmoji erdvioje (500 m²) gamyklos patalpoje įsikūrė reklamos bendrovė „Ideé fixe“. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves.
+Didžiausias loftų kvartalas – netoli Vilniaus centro (Taraso Ševčenkos gatvėje) sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinta gamykla „555“. Pirmoji erdvioje (500 m²) gamyklos patalpoje įsikūrė reklamos bendrovė „Ideé fixe“. Keli menininkai šioje gamykloje įkūrė pirmąsias dirbtuves.
-[[2002]] m. buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „Menų spaustuvė“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje, [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]], kadaise didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]] priklausiusio namo valdose).
+[[2002]] m. buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „[[Menų spaustuvė]]“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje, [[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]], kadaise didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]] priklausiusio namo valdose).
 == Ateitis ==
-Amerikoje bei Europoje tikri loftai vertinami, kadangi jų liko nedaug. Pvz., Niujorke lofto 1 m² kainuoja iki 12 000 JAV dolerių, Čekijoje – nuo 3 000 iki 4 000 JAV dolerių; [[Maskva|Maskvoje]] lofto su vaizdu į Maskvos upę 1 m² kaina – apie 30 000–50 000 JAV dolerių. Tenkindami rinkos poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai jau stato loftų imitacijas. Tai naujos statybos namai ir butai, įrengti kaip loftai. Naujos statybos pastatuose išlaikomos pagrindinės loftų ypatybės – erdvumas bei dydis. Naujuose pastatuose geriau apgalvotos komunikacijų sistemos, numatytas šildymas, kurio nebuvo originaliuose loftuose.
+Amerikoje bei Europoje tikri loftai vertinami, kadangi jų liko nedaug. Pvz., Niujorke lofto 1 m² kainuoja iki 12 000 JAV dolerių, Čekijoje – nuo 3 000 iki 4 000 JAV dolerių; [[Maskva|Maskvoje]] lofto su vaizdu į Maskvos upę 1 m² kaina – apie 30 000–50 000 JAV dolerių. Tenkindami rinkos poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai jau stato loftų imitacijas. Tai naujos statybos namai ir butai, įrengti kaip loftai. Naujos statybos pastatuose išlaikomos pagrindinės loftų ypatybės – erdvumas bei dydis. Naujuose pastatuose geriau apgalvotos komunikacijų sistemos, numatytas šildymas, kurio nebuvo originaliuose loftuose. Naujame 2007 m. bendrajame Vilniaus plane numatyta, kurias pramoninės teritorijas galima keisti į gyvenamas – komercines.
-Naujame 2007 m. bendrajame Vilniaus plane numatyta, kurias pramoninės teritorijas galima keisti į gyvenamas – komercines.
 == Šaltiniai ==