Kuldyga: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:47, 27 kovo 2007 versija

Kuldyga (seniau – Kuldinga; latviškai: Kuldīga, vokiškai: Goldingen) – miestas Latvijos vakaruose, Kurše, abipus Ventos. Kuldygos rajono administracinis centras. Mieste 13 136 gyventojų. Yra kraštotyros ir dailės muziejus, įkurtas 1935 metais. Ventos kairiajame krante išsidėstęs netaisyklingo plano senamiestis, susiformavęs XIV-XV a. Architektūros paminklai: Livonijos ordino pilis, kuri buvo pastatyta 1244 metais, buvo sugriauta XVIII-XIX a., atstatyta 1835 metais. Yra barokinės Šventosios Kotrynos (pradėtas statyti 1567 metais, perstatyta XVII-XIX a.), Šventosios Trejybės (1640, perstatyta XVIII a., medinis interjeras) bažnyčios, vandens malūnas (XV a., perstatytas XIX a.), XVI-XIX amžiaus gyvenami namai.

Istorija

X-XIII a. buvo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minima 1242 metais. Valdant 1242-1245 metais magistrui Ditrichui Von Griuningenui Dietrich Von Grüningen, 1244 metais Kuldygoje buvo pastatyta Livonijos ordino pilis. Pradžioje pilį vadino Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen. 1378 metais gavo miesto teises. Nuo 1368 metų Kuldyga tapo Hanzos lygos miestu (1991 metais, atkūrus Latvijai nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 metais, Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587–1671 metais miestas buvo Kuršo hercogystės sostinė. Kuldygoje yra gimęs hercogas Jakobas Ketleris Jakob Ketler. Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.

Geografija

Kuldyga yra 155 km nuo Rygos. Rajoną kerta Rygos – Liepojos geležinkelio linija. Geležinkelio linija Liepoja – Ventspilis uždaryta XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Per Kuldygą teka Venta. Ventos senvagė nuo Kuldygos krioklio iki Abavos žiočių yra respublikinės reikšmės saugojamas gamtos objektas.

Bažnyčios

Kuldygoje yra didžiausių tikybų bažnyčios – dvi liuteronų , viena katalikų , viena stačiatikių ir viena baptistų. Naujausiam iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatui – 94 metai.

Vargonai

Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios vargonai pirmąkart paminėti 1593 m. Dabartinius vargonus nuo 1712 iki 1715 m. darė vargonų meistras K. Ranejs iš Liepojos. Jie yra barokinio stiliaus. Prospekto lamzdeliai turi daugiau dekoratyvinę reikšmę, nes XIX a. pabaigoje buvo įrengtas naujas vargonų mechanizmas, prie kurio jie nėra prijungti.

1969 m. vargonai kapitaliai suremontuoti. Šiuo metu vargonai turi 996 lamzdelius, kurie padalinti į 20 registrų.

Laikrodis, bokštas

Kuldygos Šv. Katrinos bažnyčios laikrodis pirmąkart paminėtas 1632 m. Skaičiuojant ir bažnyčios degimo bei užpuolimo atvejus, bokšte buvo ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai.

Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir įrengtas bokšte 1936 m.

Nuo 1740 m. yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas. Po altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame kažkada laidoti Kuldygos ordino komturai, vėliau- hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Bažnyčioje po centrine ir šoninėmis perėjomis iš viso yra 64 altoriaus grindimis.

Nuorodos

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 ==Istorija==
 [[Vaizdas:Aleksupė.jpg|thumb|Alekšupės malūnas]]
-[[X amžius|X]]-[[XIII amžius|XIII]] a. buvo [[Kuršiai|kuršių]] pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minima 1242 metais. Valdant 1242-1245 metais magistrui [[Ditrichas Von Griuningenas|Ditrichui Von Griuningenui]] ''Dietrich Von Grüningen'', 1244 metais Kuldygoje buvo pastatyta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] pilis. Pradžioje pilį vadino ''Jesusburg'', o vėliau buvo vadinama ''Goldingen''. 1378 metais gavo miesto teises. Nuo 1368 metų Kuldyga tapo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] miestu (1991 metais, atkūrus Latvijai nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 metais, Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587 – 1671 metais miestas buvo [[Kuršo hercogystė]]s sostinė. Kuldygoje yra gimęs hercogas [[Jakobas Ketleris]] ''Jakob Ketler''. Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
+[[X amžius|X]]-[[XIII amžius|XIII]] a. buvo [[Kuršiai|kuršių]] pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minima 1242 metais. Valdant 1242-1245 metais magistrui [[Ditrichas Von Griuningenas|Ditrichui Von Griuningenui]] ''Dietrich Von Grüningen'', 1244 metais Kuldygoje buvo pastatyta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] pilis. Pradžioje pilį vadino ''Jesusburg'', o vėliau buvo vadinama ''Goldingen''. 1378 metais gavo miesto teises. Nuo 1368 metų Kuldyga tapo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] miestu (1991 metais, atkūrus Latvijai nepriklausomybę, miestas vėl dalyvauja buvusios Hanzos miestų šventėse). Po Livonijos ordino žlugimo, 1561 metais, Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija, o 1587–1671 metais miestas buvo [[Kuršo hercogystė]]s sostinė. Kuldygoje yra gimęs hercogas [[Jakobas Ketleris]] ''Jakob Ketler''. Jo valdymo laikais miestas labai sustiprėjo ekonomiškai, buvo laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis. Turėjo prekybinių ryšių su daugeliu šalių.
 == Geografija ==