Auguste Rodin: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 560 keitimai
SNėra keitimo santraukos
SubRE (aptarimas | indėlis)
9 927 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 35: Eilutė 35:


== Biografija ==
== Biografija ==
Rodenas mokėsi Dekoratyvinio meno mokykloje Paryžiuje [[1854]]–[[1857]] m. (pas [[Jean-Baptiste Carpeaux|Žaną Batistą Karpo]]), vėliau ([[1864]] m.) – pas [[Antoine-Louis Barye|Antuaną Lui Bari]]. Rodenas nebuvo priimtas į [[Paryžiaus Dailės mokykla|Dailės mokyklą]] Paryžiuje, nors bandė stoti į ją net 3 kartus, todėl dirbo Sevrė (''Sèvres'') manufaktūroje, dekoravo pastatus. [[1862]] m. užsidarė į Palaimintojo Sakramento kongregacijos vienuolyną, bet vienuolyno vyresniojo, žymaus dvasininko [[Peter Julian Eymard|Petro Žuliano Eimaro]] buvo paragintas tobulinti savo menininko talentą. [[1864]]–[[1870]] m. dirbo skulptoriaus [[Albert-Ernest Carrier-Belleuse|Albero Ernesto Karjė-Beliozo]] dirbtuvėse asistentu. Vėliau Rodenas gyveno [[Belgija|Belgijoje]] (1872–1874 m.), [[Londonas|Londone]] (1881–1882 m.), keliavo po [[Italija|Italiją]] (1876 m.), nuo 1894 m. gyveno [[Medonas|Medone]], o 1907 m. persikėlė į Paryžių.
O. Rodenas mokėsi Dekoratyvinio meno mokykloje Paryžiuje [[1854]]–[[1857]] m. (pas [[Jean-Baptiste Carpeaux|Žaną Batistą Karpo]]), vėliau ([[1864]] m.) – pas [[Antoine-Louis Barye|Antuaną Lui Bari]]. Rodenas nebuvo priimtas į [[École des Beaux-Arts|Dailės mokyklą]] Paryžiuje, nors bandė stoti į ją net 3 kartus, todėl dirbo Sevro (''Sèvres'') manufaktūroje, dekoravo pastatus. [[1862]] m. užsidarė į Palaimintojo Sakramento kongregacijos vienuolyną, bet vienuolyno vyresniojo, žymaus dvasininko [[Peter Julian Eymard|Petro Žuliano Eimaro]] buvo paragintas tobulinti savo menininko talentą. [[1864]]–[[1870]] m. dirbo skulptoriaus [[Albert-Ernest Carrier-Belleuse|Albero Ernesto Karjė-Beliozo]] dirbtuvėse asistentu. Vėliau O. Rodenas gyveno [[Belgija|Belgijoje]] (1872–1874 m.), [[Londonas|Londone]] (1881–1882 m.), keliavo po [[Italija|Italiją]] (1876 m.), nuo 1894 m. gyveno [[Medonas|Medone]], o 1907 m. persikėlė į Paryžių.


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Eilutė 46: Eilutė 46:
[[1877]] m. Rodenas susidomėjo gotikinėmis katedromis ir skulptūra, parašė ir iliustravo knygą „Prancūzijos katedros“ (''Les Cathédrales de France'', išleista 1914 m.).
[[1877]] m. Rodenas susidomėjo gotikinėmis katedromis ir skulptūra, parašė ir iliustravo knygą „Prancūzijos katedros“ (''Les Cathédrales de France'', išleista 1914 m.).
Žymiausi darbai: „Tupinti moteris“ (1884 m.), „Trys šešėliai“ (1886 m.), „Kalė miestelėnai“ (1886 m.), „Bučinys“ (1889 m.), paminklas [[Claude Lorrain|Klodui Lorenui]] (1892 m.), paminklas [[Victor Hugo|Viktorui Hugo]] (1897 m. modelis, 1964 m. išlietas), paminklas [[Onorė de Balzakas|Balzakui]] (1898 m.), „Mąstytojas“ (1902 m.), „Ugolinas“ (1906 m.). Sukūrė biustų, portretų: J. Dalou (1883 m.), [[Charles Baudelaire|Bodlero]] galva (1892 m.), G. B. Šo (1906 m.), skulptūrinių grupių: „Amžinasis pavasaris“ (1884 m.), „Katedra“ (1908 m.). Nuo 1900 m. daugiausia kalė ir lipdė nedideles skulptūras, sukūrė daug išraiškingų, eskiziškų piešinių.<ref>{{VLE|XX}}</ref>
Žymiausi darbai: „Tupinti moteris“ (1884 m.), „Trys šešėliai“ (1886 m.), „Kalė miestelėnai“ (1886 m.), „Bučinys“ (1889 m.), paminklas [[Claude Lorrain|Klodui Lorenui]] (1892 m.), paminklas [[Victor Hugo|Viktorui Hugo]] (1897 m. modelis, 1964 m. išlietas), paminklas [[Onorė de Balzakas|Balzakui]] (1898 m.), „Mąstytojas“ (1902 m.), „Ugolinas“ (1906 m.). Sukūrė biustų, portretų: J. Dalou (1883 m.), [[Charles Baudelaire|Bodlero]] galva (1892 m.), [[George Bernard Shaw|Dž. B. Šo]] (1906 m.), skulptūrinių grupių: „Amžinasis pavasaris“ (1884 m.), „Katedra“ (1908 m.). Nuo 1900 m. daugiausia kalė ir lipdė nedideles skulptūras, sukūrė daug išraiškingų, eskiziškų piešinių.<ref>{{VLE|XX}}</ref>


<gallery>
<gallery>

20:43, 20 sausio 2021 versija

Ogiustas Rodenas
Ogiustas Rodenas (1902 m.)
Visas vardas François Auguste René Rodin
Gimė 1840 m. lapkričio 12 d.
Paryžius, Prancūzija
Mirė 1917 m. lapkričio 17 d. (77 metai)
Medonas, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Veikla skulptorius, dailininkas
Žymūs apdovanojimai

Garbės legiono ordinas

Vikiteka Auguste Rodin

Fransua Ogiustas Renė Rodenas (François Auguste René Rodin, g. 1840 m. lapkričio 12 d. – m. 1917 m. lapkričio 17 d.) – Prancūzijos skulptorius, vienas žymiausių pastarųjų amžių pasaulio skulptorių.

Biografija

O. Rodenas mokėsi Dekoratyvinio meno mokykloje Paryžiuje 1854–1857 m. (pas Žaną Batistą Karpo), vėliau (1864 m.) – pas Antuaną Lui Bari. Rodenas nebuvo priimtas į Dailės mokyklą Paryžiuje, nors bandė stoti į ją net 3 kartus, todėl dirbo Sevro (Sèvres) manufaktūroje, dekoravo pastatus. 1862 m. užsidarė į Palaimintojo Sakramento kongregacijos vienuolyną, bet vienuolyno vyresniojo, žymaus dvasininko Petro Žuliano Eimaro buvo paragintas tobulinti savo menininko talentą. 1864–1870 m. dirbo skulptoriaus Albero Ernesto Karjė-Beliozo dirbtuvėse asistentu. Vėliau O. Rodenas gyveno Belgijoje (1872–1874 m.), Londone (1881–1882 m.), keliavo po Italiją (1876 m.), nuo 1894 m. gyveno Medone, o 1907 m. persikėlė į Paryžių.

Kūryba

Ogiustas Rodenas rėmėsi renesanso (Mikelandželo, Donatelo), baroko skulptorių darbais, vėliau jo kūryboje pastebima simbolizmo įtaka. Rodeno kūryba buvo gausiai kritikuojama to meto Prancūzijos akademikų, peiktas jo darbų tikroviškumas. Vėliau požiūris į jo kūrybą pagerėjo, Rodenas gavo valstybinių užsakymų. Nuo 1880 m. iki pat mirties kūrė užsakytą darbą „Pragaro vartai“, bet baigti nespėjo.

Kūrybai būdinga tiems laikams novatoriška modeliuotė: nelygus paviršius, jo įvairūs efektai, fragmentavimas, neišbaigtumas, žemas pjedestalas. Kūriniai išsiskiria stulbinančia jėga ir tikroviškumu, jie kupini kančios, vidinės įtampos, nerimo; kurdamas portretus Ogiustas Rodenas siekė suteikti gyvybingumo, pagauti kūno judesį. Jo kūrybai būdingas ir ryškus erotiškumas, aistra bei grožis.

Rodenas laikomas vienu iš impresionizmo skulptūroje pradininkų – jo kūryba sugeba perteikti lėto ir kankinančio formos gimimo iš stichiškos, amorfiškos materijos įspūdį; tasai gimimas yra tarsi „dvasinis proveržis“. Priešingai nei impresionistai dailininkai, Rodenas visada savo kūrybą vertino metafiziškai, taikėsi į antlaikiškus, bendražmogiškus siužetus. Tuo pačiu, jis visada išlaikė formos nuspėjamumą, išskirtinį dėmesį skyrė jos faktūriniam apčiuopiamumui, kurį laikė priemone vaizdo užaštrinimui.[1]

1877 m. Rodenas susidomėjo gotikinėmis katedromis ir skulptūra, parašė ir iliustravo knygą „Prancūzijos katedros“ (Les Cathédrales de France, išleista 1914 m.).

Žymiausi darbai: „Tupinti moteris“ (1884 m.), „Trys šešėliai“ (1886 m.), „Kalė miestelėnai“ (1886 m.), „Bučinys“ (1889 m.), paminklas Klodui Lorenui (1892 m.), paminklas Viktorui Hugo (1897 m. modelis, 1964 m. išlietas), paminklas Balzakui (1898 m.), „Mąstytojas“ (1902 m.), „Ugolinas“ (1906 m.). Sukūrė biustų, portretų: J. Dalou (1883 m.), Bodlero galva (1892 m.), Dž. B. Šo (1906 m.), skulptūrinių grupių: „Amžinasis pavasaris“ (1884 m.), „Katedra“ (1908 m.). Nuo 1900 m. daugiausia kalė ir lipdė nedideles skulptūras, sukūrė daug išraiškingų, eskiziškų piešinių.[2]

  • Mąstytojas
    Mąstytojas
  • Kalė miestiečiai
    Kalė miestiečiai
  • Bučinys
    Bučinys
  • Paminklas Balzakui
    Paminklas Balzakui

Šaltiniai

  1. ↑ Большая советская энциклопедия, T. XXII (Ремень—Сафи). – Москва: Советская энциклопедия, 1975. Роден Рене Франсуа Огюст psl.
  2. ↑ Auguste Rodin. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Auguste_Rodin&oldid=6071125"