Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. balandžio}}

'''Ironija''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – [[kabutės]]. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties [[kūrinys|kūrinį]] suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.
'''Ironija''' – paslėpta [[pajuoka]], [[žodis|žodžio]] ar [[frazė]]s vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir [[Kontrastas|kontrasto]] būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo [[intonacija]], rašomojoje – [[kabutės]]. Ironiją galima laikyti ne tik vien [[Tropas|tropu]], kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties [[kūrinys|kūrinį]] suprantame kaip ironišką žvilgsnį į [[Pasaulis|pasaulį]]. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję [[vertė]]s.



00:37, 3 gruodžio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.

Pavyzdys

O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)

Žmogus – ne mašina gi. PavargstaBalys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį nacistą (romanas „Dievų miškas“).