Sadžidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

	صفاریان‎ ; Sadžidai
	Abasidų vietininkai
	Location ofSadžidų valstybė apie 890 m.
Sostinė	Maragha, Ardebilis
Valdymo forma	Emyratas
	Emyrai
889-901	Muhammad Ibn Abi'l-Saj
928-929	Fath bin Muhammad
Era	Viduramžiai
- Nepriklausomybė nuo Abasidų	890 m., 890
- Nukariauja Safaridai	929 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

14:02, 31 spalio 2020 versija

Sadžidai (Sajids) – faktiškai nepriklausomų emyrų dinastija, valdžiusi istoriniame Azerbaidžano regione (Pietiniame Azerbaidžane ir Arane) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo Kalifato vietininkai. Dauguma jų titulavosi al-afšin, kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.

Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Armėnijos karalystė ir Vaspurakano karalystė, rytuose Samanidų valstybė.

Kilmė

Sadžidai savo kilme buvo sogdai, kilę iš Usrušanos (Vidurinė Azija). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus Muhammad ibn Abi’l-Saj 890 m. tapo Arminijos emyru.

Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su Kalifatu buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.

Raida

Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje Arminijos emyratas apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo Dvinas. Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi Ašotą I iš Bagratunių giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma Armėnijos karalystė.

Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui Smbatui I, armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino į rytus, t.y. Maragha, bet dažniausiai rezidavo Bardoje.

Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., Nachičevanas) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su Armėnija, kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.

Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.

Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas Vasifas al-Širvanis. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas Daisamas, kuris valdė Azerbaidžaną iki Salaridų.

Valdovų sąrašas


Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

Abdu Ubaydullah Muhammad Ibn Abi'l-Saj (890–901)
Abul Musafir Devdad Ibn Muhammad (901)
Yusuf Ibn Abi'l-Saj (901–919)
- Subuk (919–922) (uzurpatorius)
Yusuf (antrą kartą) (922–928)
Fath b. Muhammad b. Abi 'l Saj (928–929)

@@ Eilutė 44: / Eilutė 44: @@
 '''Sadžidai''' (''Sajids'') – faktiškai nepriklausomų [[emyras|emyrų]] dinastija, valdžiusi istoriniame [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] regione (Pietiniame Azerbaidžane ir [[Aranas|Arane]]) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo [[Kalifatas|Kalifato]] vietininkai. Dauguma jų titulavosi ''al-afšin'', kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.
-Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo [[Širvanšachai|Širvanšachų]] valstybė, o vakaruose – [[Armėnijos karalystė]] ir [[Vaspurakano karalystė]], rytuose [[Samanidai|Samanidų valstybė]].
+Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo [[Širvanšachai|Širvanšachų]] valstybė, o vakaruose – [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]] ir [[Vaspurakano karalystė]], rytuose [[Samanidai|Samanidų valstybė]].
 == Kilmė ==
-Sadžidai savo kilme buvo [[sogdai]], kilę iš [[Usrušana|Usrušanos]] ([[Vidurinė Azija]]). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus Muhammad ibn Abi’l-Saj 890 m. tapo Azerbaidžano vietininku. Byrant Kalifatui, jis sugebėjo sukurti praktiškai nepriklausomą emyratą ir įkurti savo dinastiją. Jis įsitvirtino [[Maragha]] mieste, bet dažniausiai rezidavo [[Barda|Bardoje]].
+Sadžidai savo kilme buvo [[sogdai]], kilę iš [[Usrušana|Usrušanos]] ([[Vidurinė Azija]]). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus [[Muhammad ibn Abi’l-Saj]] 890 m. tapo [[Arminijos emyratas|Arminijos emyru]].
+Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su [[Kalifatu]] buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
 == Raida ==
+Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje [[Arminijos emyratas]] apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo [[Dvinas]]. Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi [[Ašotas I|Ašotą I]] iš [[Bagratuniai|Bagratunių]] giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma [[Armėnijos karalystė (viduramžiai)|Armėnijos karalystė]].
 [[Vaizdas:Caucasus 900 map alt de.png|thumb|200px|left|Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos]]
+Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui [[Smbatas I|Smbatui I]], armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino  į rytus, t.y. [[Maragha]], bet dažniausiai rezidavo [[Barda|Bardoje]].
-Didžiausias Sadžidų priešas per visą laikotarpį buvo [[Bagratidai|Bagratidų]] [[Armėnijos karalystė]], nes kai tik tuo metu Armėnijoje į sostą sėdo stiprus valdovas [[Smbatas I]]. Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažindavo savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu.
+Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. [[Vaspurakano karalystė]] ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į [[Ardabilis|Ardabilį]]. Jis tęsė kovą su [[Armėnija]], kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.
-Kitas faktorius, formavęs Sadžidų istoriją, buvo jų ryšiai su [[Kalifatu]]. Kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei, pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
-m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su [[Armėnija]], kurios metu 912 m. Smbatas buvo nužudytas. Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu, Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo visas savo teritorijas.
+Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš [[Samanidai|Samanidų]] atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.
 Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas [[Vasifas al-Širvanis]]. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas [[Daisamas]], kuris valdė Azerbaidžaną iki [[Salaridai|Salaridų]].