Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Potala.jpg|thumb|right|350px|Potala]] |
|||
[[Vaizdas:Quimper - Cathédrale Saint-Corentin - PA00090326 - 159.jpg|thumb|Šventasis Gralis Keperio katedros vitraže]] |
|||
'''Potala''' ({{bo|པོ་ཏ་ལ་}}, {{zh|布达拉宫, 布達拉宮|Bùdálā Gōng}}) – [[Tibetas|Tibeto]] [[architektūra|architektūros]] statinys, [[rūmai]] ir [[šventykla]], statytas XVII a., esantis [[Lasa|Lasoje]], istorinėje Tibeto sostinėje, ant Raudonosios kalvos (Marpo Ri). Tai – žinomiausias ir impozantiškiausias Tibeto pastatas. Jo statydintojas buvo Ngavangas Lobsangas Gyatso. |
|||
'''Šventasis Gralis''' – legendinis [[artefaktas]] [[Krikščioniškoji mitologija|krikščioniškoje mitologijoje]]. Perkeltine prasme ši sąvoka naudojama apibūdinti sunkiai pasiekiamam arba nepasiekiamam tikslui. |
|||
Nuo pastatymo buvo [[Tibetas|Tibeto]] vyriausybės būstinė ir oficiali Tibeto dvasinio ir pasaulietinio valdovo [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] rezidencija iki [[1959]] m., kai vyriausybė ir Dalai Lama pasitraukė iš šalies. Potala – iš [[hindi|hindi kalbos]] pasiskolintas žodis, reiškiantis vietą, kurioje gyveno [[bodhisatva]] [[Avalokitešvara]]. Tikima, kad Dalai Lama esąs jo [[reinkarnacija]]. |
|||
Dėl legendos apie šv. Gralį kilmės yra keletas versijų. Pasak vienos iš jų, legendos pagrindu yra vienas iš ankstyvųjų šventųjų gyvenimų aprašymų. Pagal kitą versiją, legenda [[Britanija|Britanijoje]] turi vietines šaknis, susijusias su [[keltų mitologija]]. Pagal trečią versiją, pasakojimas apie Gralį susijęs su slapta [[okultizmas|okultine]] bendrija, įkurta neatmenamais laikais ir valdančia slaptas žinias, perduodamas iš kartos į kartą. |
|||
Manoma, kad pirmieji Lasos rūmai šioje vietoje buvo statyti dar karaliaus (imperatoriaus) [[Songcenas Gampo|Songtseno Gampo]]. Šis valdovas, vedęs budizmą išpažinusias [[Nepalas|Nepalo]] ir [[Kinija|Kinijos]] princeses, [[VII a.]] baigė vienyti [[Tibetas|Tibetą]], šalyje įdiegė [[budizmas|budizmą]] ir į Lhasą perkėlė sostinę. Kuomet [[Ngavangas Lobsangas Gyatsas]] ([[Dalai Lama V]]) centralizavo Tibetą XVII a. ir iš Drepungo [[vienuolynas|vienuolyno]] su savo svita sumanė persikelti į Lasą, savo rūmams jis pasirinko tą pačią vietą, t. y. Raudonąjį kalną (Marpo Ri), kur jau buvo Songtseno Gampo rūmai. Naujoji Potala (dėl išorinių sienų spalvos vadinama Baltaisiais rūmais) iškilo 1645–1648 metais, panaudodama dalį ankstesnių rūmų griuvėsių. [[1645 m.]] pradėti devynaukščių Baltųjų rūmų (''Potrang Karpo'') statybos darbai, kurie baigti jau po trejų metų. Raudonieji rūmai (''Potrang Marpi'') buvo pristatyti 1690–1693 metais. Įkurto netoli Baltųjų rūmų pastato aukštis (kai kur – 13 aukštų) ir raudonos sienos skiria jį nuo likusio komplekso. Dar labiau rūmus išplėtė vėlesnieji Dalailamos, ypač XVIII amžiuje. Tada pastatas įgijo dabartinį pavidalą. Šis statinys buvo skirtas religinėms reikmės, todėl kai [[1682 m.]] mirė Penktasis Dalai Lama, ši liūdna žinia paskelbta tik po 12 metų, baigus statybą. Mat, bijota, jog gali būti sustabdyti darbai. Naujuosius rūmus dalai lama iš karto pasirinko savo administracine būstine, ir vėliau ji liko viena jo rezidencijų. Nors Potala naudotasi tik kaip žiemos rezidencija po to, kai [[XVIII a.]] pabaigoje pastatyta Norbulingkos vasaros rezidencija, nuo pat dalai lamos persikėlimo iki [[1959 m.]] (kai Kinija okupavo Tibetą) ji laikoma šio dvasinio šalies vadovo būstine. |
|||
Yra keletas versijų dėl šv. Gralio prigimties: |
|||
* labiausiai paplitusi versija yra tai, kad šv. Gralis yra [[taurė]], iš kurios esą gėręs [[Jėzus Kristus]] per [[Paskutinė vakarienė|Paskutinę vakarienę]]. Į šią taurę Kristaus pasekėjai vėliau surinko keletą Nukryžiuotojo kraujo lašų. |
|||
* pasak kitos versijos, Gralis – šventas akmuo, susijęs su slaptuoju Jėzaus gyvenimu. |
|||
* pagal trečią versiją, Gralis – brangi mistinė [[relikvija]], išlikusi [[Tvanas|tvano]] metu. |
|||
Potala, baltos ir [[ochra|ochros]] spalvų [[fortas]] auksaspalviu stogu, keturis šimtmečius buvo dalai lamos [[rezidencija]]. Tai aukščiausias pastatas viename aukščiausiai (3700 m virš jūros lygio) įsikūrusių miestų. Keliautojai ir maldininkai jį mato iš tolo – ir žino, kad artėja prie šventojo [[Lasa|Lhasos]] miesto. Būdama tarsi iškalta kalne, ant kurio stovi, Potala yra originaliausias Tibeto meno pavyzdys. Masyvi, bet paprasta jos [[architektūra]] tobulai dera prie kraštovaizdžio – regis, tai tiesiog kalvos, ant kurios stovi, dalis. |
|||
Anot įvairių padavimų ir legendų – Gralio taurė ją radusiam galėjo atnešti nuodėmių atleidimą, amžiną [[laimė|laimę]] ar net [[nemirtingumas|nemirtingumą]]. [[Viduramžiai]]s šios taurės paieškos buvo populiarios ir [[Katalikybė|Katalikų Bažnyčia]] neprieštaravo šiam dar ankstyvosios [[krikščionybė]]s laikais susiformavusiam [[mitas|mitui]]. |
|||
Stačiakampes struktūras vainikuoja statūs stogai su kraigais ir gilyn einančios kampuose užsilenkiančios pastogės, būdingos tradicinei Nepalo ir Kinijos architektūrai. Potalos šventyklos Tibete vadinamos „auksiniais stogais" dėl to, kad yra prašmatniai išpuoštos auksu. Pastatas turi 13 aukštų ir pats yra 117 m, čia daugiau kaip 1000 kambarių, apie 10 000 šventyklų, 200 000 statulų ir laidojimo [[stūpa|stūpos]] (čortenai), kur ilsisi 8 dalai lamos (nuo penktojo iki tryliktojo, išskyrus šeštąjį). |
|||
Potalą galima pasiekti dvejais 130 m aukščio laiptais. Jie prasideda ant pietinio kalvos šlaito esančiame Stolo kaime. Patekus į rytinę prieigą ir priėjus išorinį kiemelį (Deyang Shar) atsiduri prie laiptų, kuriais kopiant yra pasiekiami Baltieji rūmai ir kambariai, kuriuose anksčiau gyveno dalai lama. Iš čia yra patenkama į baltojo statinio apjuostus Raudonuosius rūmus – jie yra išvaizdžiausia komplekso dalis. |
|||
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. |
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. |
||
[[ |
[[Potala|Daugiau…]] |
||
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude> |
||
09:14, 2 gruodžio 2019 versija
Potala (tibet. པོ་ཏ་ལ་ , kin. 布达拉宫, 布達拉宮, pinyin: Bùdálā Gōng) – Tibeto architektūros statinys, rūmai ir šventykla, statytas XVII a., esantis Lasoje, istorinėje Tibeto sostinėje, ant Raudonosios kalvos (Marpo Ri). Tai – žinomiausias ir impozantiškiausias Tibeto pastatas. Jo statydintojas buvo Ngavangas Lobsangas Gyatso.
Nuo pastatymo buvo Tibeto vyriausybės būstinė ir oficiali Tibeto dvasinio ir pasaulietinio valdovo Dalai Lamos rezidencija iki 1959 m., kai vyriausybė ir Dalai Lama pasitraukė iš šalies. Potala – iš hindi kalbos pasiskolintas žodis, reiškiantis vietą, kurioje gyveno bodhisatva Avalokitešvara. Tikima, kad Dalai Lama esąs jo reinkarnacija.
Manoma, kad pirmieji Lasos rūmai šioje vietoje buvo statyti dar karaliaus (imperatoriaus) Songtseno Gampo. Šis valdovas, vedęs budizmą išpažinusias Nepalo ir Kinijos princeses, VII a. baigė vienyti Tibetą, šalyje įdiegė budizmą ir į Lhasą perkėlė sostinę. Kuomet Ngavangas Lobsangas Gyatsas (Dalai Lama V) centralizavo Tibetą XVII a. ir iš Drepungo vienuolyno su savo svita sumanė persikelti į Lasą, savo rūmams jis pasirinko tą pačią vietą, t. y. Raudonąjį kalną (Marpo Ri), kur jau buvo Songtseno Gampo rūmai. Naujoji Potala (dėl išorinių sienų spalvos vadinama Baltaisiais rūmais) iškilo 1645–1648 metais, panaudodama dalį ankstesnių rūmų griuvėsių. 1645 m. pradėti devynaukščių Baltųjų rūmų (Potrang Karpo) statybos darbai, kurie baigti jau po trejų metų. Raudonieji rūmai (Potrang Marpi) buvo pristatyti 1690–1693 metais. Įkurto netoli Baltųjų rūmų pastato aukštis (kai kur – 13 aukštų) ir raudonos sienos skiria jį nuo likusio komplekso. Dar labiau rūmus išplėtė vėlesnieji Dalailamos, ypač XVIII amžiuje. Tada pastatas įgijo dabartinį pavidalą. Šis statinys buvo skirtas religinėms reikmės, todėl kai 1682 m. mirė Penktasis Dalai Lama, ši liūdna žinia paskelbta tik po 12 metų, baigus statybą. Mat, bijota, jog gali būti sustabdyti darbai. Naujuosius rūmus dalai lama iš karto pasirinko savo administracine būstine, ir vėliau ji liko viena jo rezidencijų. Nors Potala naudotasi tik kaip žiemos rezidencija po to, kai XVIII a. pabaigoje pastatyta Norbulingkos vasaros rezidencija, nuo pat dalai lamos persikėlimo iki 1959 m. (kai Kinija okupavo Tibetą) ji laikoma šio dvasinio šalies vadovo būstine.
Potala, baltos ir ochros spalvų fortas auksaspalviu stogu, keturis šimtmečius buvo dalai lamos rezidencija. Tai aukščiausias pastatas viename aukščiausiai (3700 m virš jūros lygio) įsikūrusių miestų. Keliautojai ir maldininkai jį mato iš tolo – ir žino, kad artėja prie šventojo Lhasos miesto. Būdama tarsi iškalta kalne, ant kurio stovi, Potala yra originaliausias Tibeto meno pavyzdys. Masyvi, bet paprasta jos architektūra tobulai dera prie kraštovaizdžio – regis, tai tiesiog kalvos, ant kurios stovi, dalis.
Stačiakampes struktūras vainikuoja statūs stogai su kraigais ir gilyn einančios kampuose užsilenkiančios pastogės, būdingos tradicinei Nepalo ir Kinijos architektūrai. Potalos šventyklos Tibete vadinamos „auksiniais stogais" dėl to, kad yra prašmatniai išpuoštos auksu. Pastatas turi 13 aukštų ir pats yra 117 m, čia daugiau kaip 1000 kambarių, apie 10 000 šventyklų, 200 000 statulų ir laidojimo stūpos (čortenai), kur ilsisi 8 dalai lamos (nuo penktojo iki tryliktojo, išskyrus šeštąjį).
Potalą galima pasiekti dvejais 130 m aukščio laiptais. Jie prasideda ant pietinio kalvos šlaito esančiame Stolo kaime. Patekus į rytinę prieigą ir priėjus išorinį kiemelį (Deyang Shar) atsiduri prie laiptų, kuriais kopiant yra pasiekiami Baltieji rūmai ir kambariai, kuriuose anksčiau gyveno dalai lama. Iš čia yra patenkama į baltojo statinio apjuostus Raudonuosius rūmus – jie yra išvaizdžiausia komplekso dalis.
Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.