Šiaurinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Šaltiniai: www.pornhub.en. Žymos: Pakeista Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 87.247.118.227 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Stanglavine keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žvaigždė| |
|||
name=Šiaurinė | |
|||
epocha=J2000 | |
|||
spektras=F7 (cefeidė),<br />F3 (tolimasis palydovas),<br />C (artimasis palydovas)| |
|||
ra=2h31m48.70s | |
|||
dec=+89°15'51.0" | |
|||
atstumas=323<ref>http://www.space.com/18717-north-star-distance-measurement.html</ref> | |
|||
m=1,94-2,05 | |
|||
masė_s=| |
|||
b-v=| |
|||
u-b=| |
|||
M= -4,6| |
|||
šv=| |
|||
T=| |
|||
R_s= |
|||
}} |
|||
'''Šiaurinė''' (Poliarinė) – ryškiausia [[Mažieji Grįžulo Ratai|Mažųjų Grįžulo Ratų]] [[žvaigždė]] (tiksliau, trijų žvaigždžių sistema), esanti arčiausiai šiaurinio [[dangaus sfera|dangaus poliaus]] (nutolusi per 45'). [[Geltona]]. Matoma visame [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] ištisus metus. |
|||
[[Vaizdas:Polaris alpha ursae minoris.jpg|thumb|400px|left|Šiaurinės padėtis danguje (kairėje) ir į sistemą įeinančių žvaigždžių nuotraukos (dešinėje). Ursa Major – Didieji Grįžulo Ratai, Ursa Minor – Mažieji Grįžulo ratai, Polaris – Šiaurinė žvaigždė. Fotografavo Hubble teleskopas (NASA).]] |
|||
Navigacinė žvaigždė, jos aukštis virš [[horizontas|horizonto]] laipsniais rodo vietos geografinę [[platuma|platumą]]. Pagal Šiaurinę galima rasti [[šiaurė]]s kryptį. Ji randama, apie 5 kartus pratęsus dvi kraštines [[Didieji Grįžulo Ratai|Didžiųjų Grįžulo Ratų]] žvaigždes (β ''Umi'' ir α ''Umi''). |
|||
''Hubble'' teleskopo pagalba šiuo metu nustatyta, jog žvaigždė yra trinarė. |
|||
Didžiausia šios sistemos žvaigždė (Šiaurinė A) yra milžinė [[cefeidė]]. Jos šviesumas keičiasi 3,97 paros periodu, kuris kasmet pailgėja maždaug aštuoniomis sekundėmis. Šios žvaigždės šviesumas pamažu didėja: manoma, kad ji dabar daugiau kaip dvigubai ryškesnė nei kai ją stebėjo [[Ptolemėjus]]. Ryškumo svyravimų apimtis mažėja (nuo 1900 m. iki dabar svyravimai susilpnėjo nuo 8 % iki 2 %). Ši milžinė nelabai ryški tik todėl, kad yra gana toli. |
|||
Didžioji žvaigždė turi labai arti skriejantį mažą palydovą Šiaurinę Ab ir daug toliau esančią Šiaurinę B (stebėtą jau [[William Herschel|Viljamo Heršelio]] 1780 metais). Abu šie palydovai yra geltonosios nykštukės. |
|||
Kituose kataloguose Šiaurinė dar žymima 1 UMi, HD 8890 arba HR 424. |
|||
Kadangi Šiaurinė žvaigždė danguje turi pastovią vietą, ji vadinama ''Vinimi''. Šiaurinę žvaigždę lietuviai dar vadino ''[[marios|Marių]] žvaigžde'' arba ''Jūreivių žvaigžde'', ''Jūra-žvaigžde'', nes pagal ją orientavosi žvejai ir jūrininkai. Manoma, jog ši žvaigždė buvo žinoma ir pirmykščiam žmogui. Visos [[Europa|Europos]] ir [[Azija|Azijos]] tautos ją laikė [[dangus|dangaus]] centru. Tai, kad apie Šiaurinę žvaigždę sukasi Mažieji ir Didieji Grįžulo Ratai, sudarė pagrindą gausiems [[mitas|mitams]] ir [[legenda|legendoms]]. Kartais Šiaurinę žvaigždę [[slavai]] vadindavo ''Kuolu'', aplink kurį vaikščioja [[arklys]]. |
|||
Pietų pusrutulyje tokios ryškios „Pietinės“ žvaigždės nėra. |
|||
== Literatūra == |
|||
* [http://hubblesite.org/newscenter/newsdesk/archive/releases/2006/02/image/a Hubble atranda Šiaurinę Ab] |
|||
==Šaltiniai== |
|||
{{Išnašos}} |
{{Išnašos}} |
||
17:20, 8 spalio 2019 versija
| Epocha J2000 | |
|---|---|
| Spektrinė klasė | F7 (cefeidė), F3 (tolimasis palydovas), C (artimasis palydovas) |
| Deklinacija | +89°15'51.0" |
| Atstumas | 323[1] šm |
| Fizikinės charakteristikos | |
Šiaurinė (Poliarinė) – ryškiausia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždė (tiksliau, trijų žvaigždžių sistema), esanti arčiausiai šiaurinio dangaus poliaus (nutolusi per 45'). Geltona. Matoma visame Šiaurės pusrutulyje ištisus metus.
Navigacinė žvaigždė, jos aukštis virš horizonto laipsniais rodo vietos geografinę platumą. Pagal Šiaurinę galima rasti šiaurės kryptį. Ji randama, apie 5 kartus pratęsus dvi kraštines Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždes (β Umi ir α Umi).
Hubble teleskopo pagalba šiuo metu nustatyta, jog žvaigždė yra trinarė.
Didžiausia šios sistemos žvaigždė (Šiaurinė A) yra milžinė cefeidė. Jos šviesumas keičiasi 3,97 paros periodu, kuris kasmet pailgėja maždaug aštuoniomis sekundėmis. Šios žvaigždės šviesumas pamažu didėja: manoma, kad ji dabar daugiau kaip dvigubai ryškesnė nei kai ją stebėjo Ptolemėjus. Ryškumo svyravimų apimtis mažėja (nuo 1900 m. iki dabar svyravimai susilpnėjo nuo 8 % iki 2 %). Ši milžinė nelabai ryški tik todėl, kad yra gana toli.
Didžioji žvaigždė turi labai arti skriejantį mažą palydovą Šiaurinę Ab ir daug toliau esančią Šiaurinę B (stebėtą jau Viljamo Heršelio 1780 metais). Abu šie palydovai yra geltonosios nykštukės.
Kituose kataloguose Šiaurinė dar žymima 1 UMi, HD 8890 arba HR 424.
Kadangi Šiaurinė žvaigždė danguje turi pastovią vietą, ji vadinama Vinimi. Šiaurinę žvaigždę lietuviai dar vadino Marių žvaigžde arba Jūreivių žvaigžde, Jūra-žvaigžde, nes pagal ją orientavosi žvejai ir jūrininkai. Manoma, jog ši žvaigždė buvo žinoma ir pirmykščiam žmogui. Visos Europos ir Azijos tautos ją laikė dangaus centru. Tai, kad apie Šiaurinę žvaigždę sukasi Mažieji ir Didieji Grįžulo Ratai, sudarė pagrindą gausiems mitams ir legendoms. Kartais Šiaurinę žvaigždę slavai vadindavo Kuolu, aplink kurį vaikščioja arklys.
Pietų pusrutulyje tokios ryškios „Pietinės“ žvaigždės nėra.