Mažieji Grįžulo Ratai
Mažieji Grįžulo Ratai (Ursa Minor, UMi) – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Plotas – 256 kv. laipsniai.[1] Lotyniškas pavadinimas reiškia Mažasis Lokys. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia Šiaurinės, rečiau vadinamos Poliarinės žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.[1]
Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m) baltoji nykštukė (H1504+65), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“. [2] Žvaigždyne taip pat yra meteorų srauto kvadrantas (Ursidai), daugiausia krentantys gruodžio 18 – 25 dienomis.
Istorija ir mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės Graikijoje septynios žvaigždyno žvaigždės buvo siejamos su hesperidėmis, Atlanto dukterimis. Vėliau – su mitu apie Kalistą, Mažuoju Lokiu buvo paverstas Kalistos sūnus Arkas (žr. Didieji Grįžulo Ratai).
Ryškiausios žvaigždės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jokūbas Sūdžius. Mažieji Grįžulo Ratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
- ↑ angl. „This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“, Werner, K.; Rauch, T. (2011). „UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph“. Astrophysics and Space Science 335 (1): 121–24. Bibcode:2011Ap&SS.335..121W. doi:10.1007/s10509-011-0617-x.