Maksimas Katchė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Iulius (aptarimas | indėlis)
Eilutė 29: Eilutė 29:
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. balandžio mėn. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1919]]–[[1920]] m. dalyvavo [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|kovose]] su [[Raudonoji armija|Raudonąja armija]], [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais. Buvo [[Panevėžio batalionas|Panevėžio atskirojo bataliono]] instruktorius. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė [[Ukmergė]]s, [[Kurklių-Panevėžio operacija|Kurklių-Panevėžio karinių operacijų]] planus, prisidėjo prie [[Zarasų operacija|Zarasų operacijos]] rengimo. [[1919]] m. lapkričio mėn. Antrosios brigados vadas, ją performavus, [[Antroji pėstininkų divizija|Antrosios pėstininkų divizijos]] vadas. 1920 m. generolas leitenantas. 1920 m. liepos – rugpjūčio mėn. ir [[1921]] m. gegužės mėn. – [[1922]] m. spalio mėn. [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo]] viršininkas. 1920 m. rugsėjo mėn. [[Suvalkai|Suvalkų]] derybų su [[Lenkija]] Lietuvos delegacijos karinis atstovas, su kitais pasirašė [[Suvalkų sutartis|Suvalkų sutartį]].<ref>{{VLE|IX|564|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Maksimas Katchė}}</ref> [[1921]] m. [[balandžio 1]] d. organizavo [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], pirmasis jų viršininkas. Bendradarbiavo leidinyje „[[Mūsų žinynas]]“. [[Gegužės 29]] d. paskirtas Generalinio štabo viršininku. [[1922]] m. [[spalio 7]] d. dėl sveikatos (pačiam prašant) išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, kur mirė [[1933]] m. [[birželio 10]] d. Palaidotas Biržų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse.
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą. [[1919]] m. balandžio mėn. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. [[1919]]–[[1920]] m. dalyvavo [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|kovose]] su [[Raudonoji armija|Raudonąja armija]], [[bermontininkai]]s ir [[Lenkijos kariuomenė]]s daliniais. Buvo [[Panevėžio batalionas|Panevėžio atskirojo bataliono]] instruktorius. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė [[Ukmergė]]s, [[Kurklių-Panevėžio operacija|Kurklių-Panevėžio karinių operacijų]] planus, prisidėjo prie [[Zarasų operacija|Zarasų operacijos]] rengimo. [[1919]] m. lapkričio mėn. Antrosios brigados vadas, ją performavus, [[Antroji pėstininkų divizija|Antrosios pėstininkų divizijos]] vadas. 1920 m. generolas leitenantas. 1920 m. liepos – rugpjūčio mėn. ir [[1921]] m. gegužės mėn. – [[1922]] m. spalio mėn. [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo]] viršininkas. 1920 m. rugsėjo mėn. [[Suvalkai|Suvalkų]] derybų su [[Lenkija]] Lietuvos delegacijos karinis atstovas, su kitais pasirašė [[Suvalkų sutartis|Suvalkų sutartį]].<ref>{{VLE|IX|564|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Maksimas Katchė}}</ref> [[1921]] m. [[balandžio 1]] d. organizavo [[Aukštieji karininkų kursai|Aukštuosius karininkų kursus]], pirmasis jų viršininkas. Bendradarbiavo leidinyje „[[Mūsų žinynas]]“. [[Gegužės 29]] d. paskirtas Generalinio štabo viršininku. [[1922]] m. [[spalio 7]] d. dėl sveikatos (pačiam prašant) išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, kur mirė [[1933]] m. [[birželio 10]] d. Palaidotas Biržų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse.


Buvo vedęs Bertą Adelaidą Jansonaitę (1876–1951), šeimoje užaugo Peterįs (1903–1981) ir Paulius (1905–1974). Visi trys [[1941]] m. reemigravo į [[Vokietija|Vokietiją]].<ref>[http://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2011/AA19_8_Kattchee.pdf Ulrich von Kattchée. ''Emil von Kattchée'' // Annaberger Annalen 19/2011]</ref>
Buvo vedęs Bertą Adelaidą Jansonaitę (1876–1951), šeimoje užaugo Peters (1903–1981) ir Paulius (1905–1974). Visi trys [[1941]] m. reemigravo į [[Vokietija|Vokietiją]].<ref>[http://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2011/AA19_8_Kattchee.pdf Ulrich von Kattchée. ''Emil von Kattchée'' // Annaberger Annalen 19/2011]</ref>


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==

18:28, 1 spalio 2019 versija

Maksimas Katchė
Gimė 1879 m. lapkričio 5 d.
Rusija Joniškis
Mirė 1933 m. birželio 10 d. (53 metai)
Lietuva Biržai
Veikla Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Maksimas Katchė
Suvalkų derybų metu. Maksimas Katchė – trečias iš dešinės.

Maksimas Katchė (1879 m. lapkričio 5 d. Joniškis – 1933 m. birželio 10 d. Biržai) – Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija

1899 m. baigęs Vladimiro karo mokyklą Sankt Peterburge tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 19041905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis. 19081911 m. tarnavo Vilniaus karo mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, 1916 m. pulkininkas. Nuo 1916 m. gruodžio mėn. šaulių pulko vadas.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. balandžio mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 19191920 m. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. Buvo Panevėžio atskirojo bataliono instruktorius. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė Ukmergės, Kurklių-Panevėžio karinių operacijų planus, prisidėjo prie Zarasų operacijos rengimo. 1919 m. lapkričio mėn. Antrosios brigados vadas, ją performavus, Antrosios pėstininkų divizijos vadas. 1920 m. generolas leitenantas. 1920 m. liepos – rugpjūčio mėn. ir 1921 m. gegužės mėn. – 1922 m. spalio mėn. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1920 m. rugsėjo mėn. Suvalkų derybų su Lenkija Lietuvos delegacijos karinis atstovas, su kitais pasirašė Suvalkų sutartį.[1] 1921 m. balandžio 1 d. organizavo Aukštuosius karininkų kursus, pirmasis jų viršininkas. Bendradarbiavo leidinyje „Mūsų žinynas“. Gegužės 29 d. paskirtas Generalinio štabo viršininku. 1922 m. spalio 7 d. dėl sveikatos (pačiam prašant) išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, kur mirė 1933 m. birželio 10 d. Palaidotas Biržų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse.

Buvo vedęs Bertą Adelaidą Jansonaitę (1876–1951), šeimoje užaugo Peters (1903–1981) ir Paulius (1905–1974). Visi trys 1941 m. reemigravo į Vokietiją.[2]

Įvertinimas

Literatūra

  • League of Nations: Treaty Series. Vol. 8. 1922, S. 181–185.
  • Lietuvių Enciklopedija. T. 11. Boston, Mass. 1957.
  • Encyclopedia Lituanica. Vol. 3. Boston, Mass. 1973.
  • Priedītis, Ērichs Ēriks: Latvijas Valsts apbalvojumi un Lāčplēši = Latvian national decorations and holders of the Military Order „Lāčplēsis“. Rīga 1996. ISBN 9984-01-020-1
  • Jankauskas, Vidmantas: Nepriklausomos Lietuvos generolai. Dalis 1. Vilnius 1998, S. 108–114. ISBN 9986-571-32-4
  • Lesčius, Vytautas: Lietuvos kariuomenė 1918–1920. Vilnius 1998. ISBN 9986-03-393-4
  • Baltic Biographical Index. 2. J – Q. München 1999. ISBN 3-598-33848-1
  • Kavaliauskas, Vilius: Už nuopelnus Lietuvai = For merits to Lithuania: orders and medals of the Republic of Lithuania 1918–1940. [1.]2. Vilnius 2001–2003. ISBN 5-415-01592-2 (t. 1). ISBN 9986-767-10-5 (t. 2)
  • Voennyj orden Svjatogo Velikomučenika i Pobedonosca Georgija: imennye spiski 1769–1920; biobibliografičeskij spravočnik / Federal’noe Archivnoe Agenstvo, Rossijskij Gosudarstvennyj Voenno-Istoričeskij Archiv. Otvetstvennyj sostavitel' V. M. Šabanov. Moskva 2004. ISBN 5-89577-059-2
  • Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 / [redakcinė komisija: pirmininkė Birutė Kulnytė… [et al.] T. 1-8. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001–2008

Šaltiniai

  1. Kazimieras TamašauskasMaksimas Katchė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 564 psl.
  2. Ulrich von Kattchée. Emil von Kattchée // Annaberger Annalen 19/2011
  3. Katche, Maksimas // www.lkok.com

Nuorodos