Kurelininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 3 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q4150789. |
S wz |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Įkurtas [[1944]] m. liepos mėn. Vadas generolas [[Janis Kurelis]] ([[1882]]–[[1954]] m.), pagal kurio pavardę ir buvo vadinami kariai. Dalinį buvo numatyta panaudoti fronte ir diversijoms [[TSRS kariuomenė]]s užnugaryje. 1944 spalio mėn. junginyje buvo apie 3000 karių. Tačiau Latvių antinacinio pasipriešinimo organizacija Latvijos vyriausioji taryba tikėjosi, kad šis dalinys taps būsimos Latvijos išlaisvinimo armijos branduoliu. Tokie siekiai nepatiko Vokietijos kariuomenės [[Kuršas|Kuršo]] grupuotės vadovybei, todėl 1944 m. [[lapkričio 14]] d. 8.00 val. vokiečių [[SS]] ir [[SD]] daliniai, vadovaujami F. Jekelno ir P. Fukso, apsupo Kurelininkų štabą ir suėmė apie 450 karių. Aštuoni dalinio štabo karininkai, tarp jų štabo viršininkas [[kapitonas]] Kristupas Upelniekas ir techniniai darbuotojai buvo sušaudyti [[Liepoja|Liepojoje]]. |
Įkurtas [[1944]] m. liepos mėn. Vadas generolas [[Janis Kurelis]] ([[1882]]–[[1954]] m.), pagal kurio pavardę ir buvo vadinami kariai. Dalinį buvo numatyta panaudoti fronte ir diversijoms [[TSRS kariuomenė]]s užnugaryje. 1944 spalio mėn. junginyje buvo apie 3000 karių. Tačiau Latvių antinacinio pasipriešinimo organizacija Latvijos vyriausioji taryba tikėjosi, kad šis dalinys taps būsimos Latvijos išlaisvinimo armijos branduoliu. Tokie siekiai nepatiko Vokietijos kariuomenės [[Kuršas|Kuršo]] grupuotės vadovybei, todėl 1944 m. [[lapkričio 14]] d. 8.00 val. vokiečių [[SS]] ir [[SD]] daliniai, vadovaujami F. Jekelno ir P. Fukso, apsupo Kurelininkų štabą ir suėmė apie 450 karių. Aštuoni dalinio štabo karininkai, tarp jų štabo viršininkas [[kapitonas]] Kristupas Upelniekas ir techniniai darbuotojai buvo sušaudyti [[Liepoja|Liepojoje]]. |
||
Kurelininkų padalinys, iš viso apie 600 karių, kuriems vadovavo [[leitenantas]] Robertas Rubenis, nepasidavė ir iki 1944 m. gruodžio mėn. kovojo prieš Vokietijos karinius dalinius prie [[Ventspilis|Ventspilio]] ir tik užėjus šalčiams nutarė nutraukti pasipriešinimą. J. Kurelis buvo išvežtas į Vokietiją, kiti suimtieji – į [[ |
Kurelininkų padalinys, iš viso apie 600 karių, kuriems vadovavo [[leitenantas]] Robertas Rubenis, nepasidavė ir iki 1944 m. gruodžio mėn. kovojo prieš Vokietijos karinius dalinius prie [[Ventspilis|Ventspilio]] ir tik užėjus šalčiams nutarė nutraukti pasipriešinimą. J. Kurelis buvo išvežtas į Vokietiją, kiti suimtieji – į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]]. Vokietijai kapituliavus, dalį jų suėmė TSRS [[NKVD]] ir išvežė į [[Sibiras|Sibiro]] koncentracijos stovyklas.<ref>{{VLE|XI|209|[[Gintautas Ereminas]]|Kurelininkai}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
22:53, 10 rugsėjo 2019 versija
Kurelininkai (latv. kurelieši, Kureļa grupa) – Vokietijos kariuomenės latvių karinis junginys per Antrąjį pasaulinį karą.
Istorija
Įkurtas 1944 m. liepos mėn. Vadas generolas Janis Kurelis (1882–1954 m.), pagal kurio pavardę ir buvo vadinami kariai. Dalinį buvo numatyta panaudoti fronte ir diversijoms TSRS kariuomenės užnugaryje. 1944 spalio mėn. junginyje buvo apie 3000 karių. Tačiau Latvių antinacinio pasipriešinimo organizacija Latvijos vyriausioji taryba tikėjosi, kad šis dalinys taps būsimos Latvijos išlaisvinimo armijos branduoliu. Tokie siekiai nepatiko Vokietijos kariuomenės Kuršo grupuotės vadovybei, todėl 1944 m. lapkričio 14 d. 8.00 val. vokiečių SS ir SD daliniai, vadovaujami F. Jekelno ir P. Fukso, apsupo Kurelininkų štabą ir suėmė apie 450 karių. Aštuoni dalinio štabo karininkai, tarp jų štabo viršininkas kapitonas Kristupas Upelniekas ir techniniai darbuotojai buvo sušaudyti Liepojoje.
Kurelininkų padalinys, iš viso apie 600 karių, kuriems vadovavo leitenantas Robertas Rubenis, nepasidavė ir iki 1944 m. gruodžio mėn. kovojo prieš Vokietijos karinius dalinius prie Ventspilio ir tik užėjus šalčiams nutarė nutraukti pasipriešinimą. J. Kurelis buvo išvežtas į Vokietiją, kiti suimtieji – į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Vokietijai kapituliavus, dalį jų suėmė TSRS NKVD ir išvežė į Sibiro koncentracijos stovyklas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Gintautas Ereminas. Kurelininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 209 psl.