Laptevų jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
[[Vaizdas:Snowy Owl - Schnee-Eule.jpg|thumb|[[Baltoji pelėda]]]] |
[[Vaizdas:Snowy Owl - Schnee-Eule.jpg|thumb|[[Baltoji pelėda]]]] |
||
[[Vaizdas:Plectrophenax nivalis1.jpg|thumb|[[Sniegstartė]]]] |
[[Vaizdas:Plectrophenax nivalis1.jpg|thumb|[[Sniegstartė]]]] |
||
Dėl atšiauraus klimato gyvūnų ir augalų populiacija jūroje nėra gausi. Laptevų jūros augaliją daugiausiai sudaro [[titnagdumbliai]] (apie 100 rūšių). Taip pat būna ir [[žaliadumbliai|žaliadumblių]] ir [[melsvabakterės|melsvabakterių]]. Esantis [[fitoplanktonas]] būdingas sūresniam vandeniui, jo koncentracija yra apie 0,2 mg/l. Yra apie 30 [[zooplanktonas|zooplanktono]] rūšių, kurio koncentracija yra 0,467 mg/l.<ref name=p>[http://www.unep.org/dewa/giwa/areas/reports/r1a/assessment_giwa_r1a.pdf Ecological assessment of pollution in the Russian Arctic region], Global International Waters Assessment Final Report</ref> Pakrantės augmeniją sudaro daugiausiai samanos, kerpės ir keletas žydinčių augalų: [[uolaskėlė]], [[anksta]] ir maža [[Gluosniniai|gluosninių]] augalų populiacija.<ref>{{Cite web | title = Северная Земля. Часть II | work = forpost-x.com.ua | accessdate = 2017-04-01 | url = http://forpost-x.com.ua/arabeski/severnaya-zemlya-chast-ii/ | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160303204338/http://forpost-x.com.ua/arabeski/severnaya-zemlya-chast-ii/ | archivedate = 2016-03-03 | language = ru }}</ref> Tarp retų [[induočiai|induočių]] pasitaiko [[Glažutė|glažučių]] ir [[Uolaskėlė|uolaskėlių]]. |
|||
Nuolat gyvenančių žinduolių rūšys: [[žieduotasis ruonis]], [[jūrų kiškis]], [[grenlandinis ruonis]], [[vėplys]], [[poliarinė lapė]],<ref name=unep>S. Heileman and I. Belkin [http://www.lme.noaa.gov/LMEWeb/LME_Report/lme_57.pdf Laptev Sea: LME #56], in Sherman, K. and Hempel, G. (Editors) 2008. The UNEP Large Marine Ecosystem Report</ref> [[šiaurinis elnias]], [[pilkasis vilkas]], [[šermuonėlis]], [[baltasis kiškis]] ir [[baltasis lokys]], taip pat sezoniškai atplaukia ir [[baltasis delfinas]].<ref>{{Cite web | title = Список видов морских млекопитающих, встречающихся в море Лаптевых | work = 2mn.org | accessdate = 2017-04-01 | url = http://2mn.org/ru/mammals/laptev.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20161224210148/http://2mn.org/ru/mammals/laptev.htm | archivedate = 2016-12-24 | language = ru }}</ref> Vietovėje gyvena kelios dešimtys paukščių rūšių: [[sniegstartė]], [[jūrinis bėgikas]], [[baltoji pelėda]] ir [[paprastoji berniklė]]. Kiti paukščiai – [[mažoji alka]], [[tripirštis kiras]], [[paprastoji taistė]], ''Pagophila eburnea'', [[sėjikiniai paukščiai]] ir [[didysis poliarinis kiras]] sudaro dideles paukščių kolonijas salose ir prie kranto. Jūroje gyvena 39 rūšių žuvys: [[muksunas]], [[čyras]], ''Coregonus autumnalis'', [[arktinis omulis]], poliarinė [[stinta]] ir kitos.<ref>{{Cite web | title = Лаптевых море | work = bse.sci-lib.com | accessdate = 2017-04-01 | url = http://bse.sci-lib.com/article068747.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160323165149/http://bse.sci-lib.com:80/article068747.html | archivedate = 2016-03-23 }}</ref> |
Nuolat gyvenančių žinduolių rūšys: [[žieduotasis ruonis]], [[jūrų kiškis]], [[grenlandinis ruonis]], [[vėplys]], [[poliarinė lapė]],<ref name=unep>S. Heileman and I. Belkin [http://www.lme.noaa.gov/LMEWeb/LME_Report/lme_57.pdf Laptev Sea: LME #56], in Sherman, K. and Hempel, G. (Editors) 2008. The UNEP Large Marine Ecosystem Report</ref> [[šiaurinis elnias]], [[pilkasis vilkas]], [[šermuonėlis]], [[baltasis kiškis]] ir [[baltasis lokys]], taip pat sezoniškai atplaukia ir [[baltasis delfinas]].<ref>{{Cite web | title = Список видов морских млекопитающих, встречающихся в море Лаптевых | work = 2mn.org | accessdate = 2017-04-01 | url = http://2mn.org/ru/mammals/laptev.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20161224210148/http://2mn.org/ru/mammals/laptev.htm | archivedate = 2016-12-24 | language = ru }}</ref> Vietovėje gyvena kelios dešimtys paukščių rūšių: [[sniegstartė]], [[jūrinis bėgikas]], [[baltoji pelėda]] ir [[paprastoji berniklė]]. Kiti paukščiai – [[mažoji alka]], [[tripirštis kiras]], [[paprastoji taistė]], ''Pagophila eburnea'', [[sėjikiniai paukščiai]] ir [[didysis poliarinis kiras]] sudaro dideles paukščių kolonijas salose ir prie kranto. Jūroje gyvena 39 rūšių žuvys: [[muksunas]], [[čyras]], ''Coregonus autumnalis'', [[arktinis omulis]], poliarinė [[stinta]] ir kitos.<ref>{{Cite web | title = Лаптевых море | work = bse.sci-lib.com | accessdate = 2017-04-01 | url = http://bse.sci-lib.com/article068747.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20160323165149/http://bse.sci-lib.com:80/article068747.html | archivedate = 2016-03-23 }}</ref> |
||
17:18, 25 kovo 2019 versija
Laptevų jūra (rus. море Лаптевых, jak. Лаптевтар байҕаллара) – nedidelė Arkties vandenyno jūra šiaurinėje Sibiro pakrantėje (Rusija), apribota Taimyro pusiasaliu ir Šiaurės Žemės salynu vakaruose, ir Naujojo Sibiro salomis ir Kotelno sala rytuose. Vakaruose jungiasi su Karos jūra ir rytuose su Rytų Sibiro jūra.
Anksčiau vadinta Sibiro jūra, pervadinta 1935 m. po brolių Charitono and Dimitrijaus Laptevų, pažymėjusių šios jūros krantus 1735–1740 m. ekspedicijos metu.
Geografija
Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3 385 m.
Didelės įlankos įsiterpia į krantus. Gausu upių, didžiausia – Lena. Kai kurios upės formuoja plačias deltas. Daug įvairios kilmės ir gamtovaizdžio salų, ypač vakarinėje dalyje.
Dugno reljefas
Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link Arkties vandenyno. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksniu, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.
Vandens sudėtis
Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje siekia 20–25‰, šiaurinėje dalyje – 34‰, o vasarą druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietryčiuose ir iki 30-32‰ šiaurėje.
Klimatas
Oro temperatūra žemiau 0 °C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34 °C, žemiausia temperatūra -50 °C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie +6 °C, o aukščiausia temperatūra +10 °C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net +24 °C. Žiemą čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.
Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8 °C pietryčiuose ir apie -1,8 °C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7 °C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.
Ekonomika
Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi lašišomis ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra Šiaurės jūrų kelyje, Tiksis – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi jūra gabenami kroviniai.
Augalija ir gyvūnija
Dėl atšiauraus klimato gyvūnų ir augalų populiacija jūroje nėra gausi. Laptevų jūros augaliją daugiausiai sudaro titnagdumbliai (apie 100 rūšių). Taip pat būna ir žaliadumblių ir melsvabakterių. Esantis fitoplanktonas būdingas sūresniam vandeniui, jo koncentracija yra apie 0,2 mg/l. Yra apie 30 zooplanktono rūšių, kurio koncentracija yra 0,467 mg/l.[1] Pakrantės augmeniją sudaro daugiausiai samanos, kerpės ir keletas žydinčių augalų: uolaskėlė, anksta ir maža gluosninių augalų populiacija.[2] Tarp retų induočių pasitaiko glažučių ir uolaskėlių.
Nuolat gyvenančių žinduolių rūšys: žieduotasis ruonis, jūrų kiškis, grenlandinis ruonis, vėplys, poliarinė lapė,[3] šiaurinis elnias, pilkasis vilkas, šermuonėlis, baltasis kiškis ir baltasis lokys, taip pat sezoniškai atplaukia ir baltasis delfinas.[4] Vietovėje gyvena kelios dešimtys paukščių rūšių: sniegstartė, jūrinis bėgikas, baltoji pelėda ir paprastoji berniklė. Kiti paukščiai – mažoji alka, tripirštis kiras, paprastoji taistė, Pagophila eburnea, sėjikiniai paukščiai ir didysis poliarinis kiras sudaro dideles paukščių kolonijas salose ir prie kranto. Jūroje gyvena 39 rūšių žuvys: muksunas, čyras, Coregonus autumnalis, arktinis omulis, poliarinė stinta ir kitos.[5]
Galerija
Šaltiniai
- ↑ Ecological assessment of pollution in the Russian Arctic region, Global International Waters Assessment Final Report
- ↑ „Северная Земля. Часть II“. forpost-x.com.ua (rusų). Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
- ↑ S. Heileman and I. Belkin Laptev Sea: LME #56, in Sherman, K. and Hempel, G. (Editors) 2008. The UNEP Large Marine Ecosystem Report
- ↑ „Список видов морских млекопитающих, встречающихся в море Лаптевых“. 2mn.org (rusų). Suarchyvuotas originalas 2016-12-24. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
- ↑ „Лаптевых море“. bse.sci-lib.com. Suarchyvuotas originalas 2016-03-23. Nuoroda tikrinta 2017-04-01.
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Lietuviai prie Laptevų jūros: atsiminimai (Dalia Grinkevičiūtė, sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 151p. – ISBN 9986-06-149-0